Pralošė visi, kuriuos ir minėjome, narpliodami rugsėjo užtemimus. Rinkimus skausmingai prapylė A. Butkevičius ir H. Clinton, laimėjo pralaimėjo G. Landsbergis ir V. Putinas, didelėje nežinomybėje atsidūrė D. Grybauskaitė ir R. T. Erdoganas*. Jau šiandien mažai abejonių kelia tai, kas dar prieš kelis metus atrodė lyg pajuokos vertas astrologų marazmas – iki 2020 – 2021 m. įtampa pasaulyje tik grėsmingai augs, mums pažįstamas ir įprastas gyvenimas byrės į šipulius (Jungtinėse Valstijose taip pat), o po to permainos, radikalūs pokyčiai, naujos pasaulio tvarkos kūrimas.

Tiesą sakant, šį kartą pasaulio permainos neaplenks ir mūsų, nors dar taip neseniai atrodė, kad viskas, kas dedasi, tai dedasi ne pas mus, o už devynių jūrų marių, už septynių miškų ir penkių girių, tolimose karalystėse.

Jau š. m. vasarį, nagrinėjant astrologinius brėžinius, tapo visiškai aišku, kad Lietuvoje 2016 – 2017 m. keisis politinė kryptis. Pokytis nejuokingas – panašų išgyvenome 1997 – 1998 m., kai komunistinę – nomenklatūrinę praeitį pakeitė vakarietiškų vertybių, aukštos amerikietiškos kultūros Prezidentas. Tačiau, jei žvelgdami iš dabarties perspektyvos galime drąsiai teigti, jog tuometinis pokytis neabejotinai buvo teigiamas, šiandien tokio tikrumo ir aiškumo dėl naujosios valdžios krypties nėra, vilties ir tikėjimo mažiau, jei jo iš viso likę.

Viena, ką pakankamai tvirtai galima pasakyti – šiuos Seimo rinkimus laimėjusi jėga nėra tik eilinis populizmas, toks, prie kokio jau įpratome, kuris ateina kaskart trankiai lyg pučiamųjų orkestras, lyg triūbos varinės, ir praeina kaip nykus šešėlis, išnyksta kaip pėdos smėly. Šį kartą arba naujoji jėga pati nuveiks, ką užsibrėžė ir tikrai atneš neaišku, geras ar blogas, bet tikrai aišku, kad juntamas ir reikšmingas permainas, arba geopolitinė padėtis įkais iki tokio raudonumo, jog šiai politinei jėgai teks našta ir atsakomybė vesti Lietuvą permainų laikais ir tokiu būdu tapti išskirtine. Gali būti ir viskas kartu.

Lapkričio antroje dekadoje trys planetos keičia ženklus – Venera pereina į Ožiaragį (lapkričio 11 d.), Marsas į Vandenį (lapkričio 9 d.), Merkurijus į Šaulį (lapkričio 11 d.). Keičiasi bendra atmosfera, keičiasi nuotaikos. Esant tokiai padėčiai, Ramūnas Karbauskis – kaip žuvis vandeny. Marsas Vandenyje, Merkurijus Šaulyje – tokiu metu kalbame apie idėjas, apie vertybes, apie aukščiausius tikslus ir kaip racionaliai jų siekti, apie laisvę ir naujoves. Na ir kas, kad gerais norais kelias dažnai grįstas į kraštutinumą, į revoliuciją, maištą, į atsainumą detalėms vardan bendro, plataus ir gražaus vaizdo,  nepakantumą bet kokiems apribojimams, kurie trukdo laisvai įgyvendinti naujus sumanymus, į demagogiją pačiame bjauriausiame pavidale.

Pirmas rimtesnis skandalas, konfliktas ar krizė mūsų politinėje padangėje turėtų kilti š. m. gruodžio vidury – pirmoje 2017 m. sausio pusėje. Apskritai brėžiniuose matosi, jog Lietuvoje nerami pati šių metų pabaiga ir kitų pradžia. Be abejo, tai ne politinių neramumų, o galbūt didesnio nei įprasta kiekio nelaimių ženklas per šventes. Žmonės gers lyg paskutinį kartą.

Šiuo metu formuojasi labai svarbi dangaus konfigūracija (jos maksimumas lapkričio 14 – 24 d.), Neptūno ir pietinio Mėnulio mazgo jungtis Žuvyse. Mūsų kraštui šis dangaus ženklas be galo reikšmingas – valstybės gimimo brėžinyje jungiasi su Imum Coeli, tašku, kuris žymi vienijantį tautos pagrindą, idėjas ir bendrą patirtį, dėl kurios nėra ginčų tarp skirtingo išsilavinimo ir pažiūrų žmonių. Kas tas mus lietuvius vienijantis pagrindas? Ar tai laukas, kelias, pieva, kryžius, šilo juosta mėlyna, ar tai pati mūsų valstybės idėja? Dar nesame patyrę tokios konfigūracijos poveikio, o ir iki kito karto teks laukti šimtmečius. Nėra kaip istoriškai patikrinti, ką gi jis reiškia. Teoriškai pietinis Mėnulio mazgas žymi praeitį – tai, kas buvo pačia plačiausia prasme, patirtis, kurią, kaip kolektyvinis vienetas, įgijome per ilgus šimtmečius. Trumpiau tariant, karma – kad ir ką tas žodis reikštų. Neptūnas simbolizuoja aukščiausius dvasinius pasiekimus ir didžiausią paklydimą. Neptūnas susijęs su religija, su socializmu, humanizmu, utopija. Neptūnas yra viltis, o taip pat ir iškreiptas realybės suvokimas – savanoriškas savęs apgaudinėjimas, svaiginimasis (narkotikais, alkoholiu, toksiškomis idėjomis). Atsargiai sakyčiau, kad minėta konfigūracija galėtų reikšti rimtą valdžios bandymą (galbūt visiškai utopinį) šiais ar kitais metais iš naujo sukurti tautą vienijančią ir viltį teikiančią idėją, pasitelkus praeitį arba praeities iliuziją, mitą, tiesti kelią į ateitį. Kad ir kaip ten būtų, kai Neptūnas jungiasi su Imum Coeli – didėja nerimas, baimė dėl valstybės saugumo (kad pasikartos tai, kas jau kadaise buvo), daugėja sumaišties. Tiesą sakant, Neptūnas, kuris simbolizuoja ir išnykimą, išsisklaidymą, gali byloti, jog septinmyliais žingsniais nyksta tai, kas mus iki šiol vienijo (juokas juokais, bet tikrai neramu dėl Gedimino kalno).

Lapkritį ir pirmoje gruodžio pusėje formuojasi dar vienas svarbus, nors mums galbūt mažiau, ženklas – Jupiterio ir Plutono kvadratūra. Šita kvadratūra 2017 – tais formuosis dar du kartus (kovą – balandžio viduryje, liepos pabaigoje – rugpjūčio viduryje), todėl akivaizdu, jog tai reikšminga laikmečio sudedamoji. Pagal Jupiterio ir Plutono ciklą galima bandyti prognozuoti tarptautinio terorizmo pokyčius, plutokratijos stiprėjimą ar silpnėjimą, apskritai kažkokios (dvasinės, fizinės, materialios, intelektualinės) jėgos pokyčius, jis labai svarbus finansų astrologijoje. Šiais neramiais laikais net ir teigiami Jupiterio – Plutono aspektai yra pavojingi. Pvz.: praėjusiais ir šiais metais kelis kartus kartojosi palankiausias iš jų – trinas. Regis, dėl ko nerimauti, jei tai gera konfigūracija? Tačiau, praėjus savaitei ar dviems po to gerojo aspekto susiformavimo, sulaukdavome didelio teroristinio išpuolio. Geras jis buvo konkrečiai teroristams – niekas nesugebėjo jiems sukliudyti, jie galėjo planuoti, ruoštis ir įvykdyti, ką sumanę. Dabar formuojasi įtampos aspektas. Vadinasi, ir vėl yra grėsmė, kad kažkur kažką apsės mintis nuveikti ką nors didaus ir tokiu būdu pakilti į dangų. O gal būsime nuožmios kovos prieš valdžią ar dėl valdžios liudininkai, pvz.: 1934 – tais Jupiterio – Plutono kvadratūros metu Vokietijoje įvyko Ilgųjų peilių naktis, tais pačiais metais J. Stalinas inspiravo S. Kirovo nužudymą ir tai buvo Didžiojo valymo pradžia.

Pradedant supermėnuliu, kuris šią lapkričio 14 d. bus Jautyje ir vers mus kolektyviai dar kartą svarstyti, kas yra mūsų valstybės priešai, o kas draugai, ir baigiant 2017 – tųjų vasario viduriu, formuosis dar viena (bet teigiama) konfigūracija – Jupiterio ir Saturno sekstilis. Jupiterio ir Saturno ciklas, ko gero, labiausiai mitais apipintas ir literatūroje bei kino mene išaukštintas. Tikima, kad būtent pagal šitą ciklą jau daugiau nei tūkstantį metų tiksliausiai galima prognozuoti svarbiausius Vakarų civilizacijos politinius posūkius.

Bet koks ciklas, kaip žinia, prasideda konjukcija – stipriausia, svarbiausia ir visam ciklui toną duodančia konfigūracija. Iš esmės, norėdami giliau suvokti, kas dabar dėsis, turėtumėm atsigręžti į 2000 – tuosius, į tų metų gegužę, kai Jupiteris ir Saturnas susijungė Jaučio ženkle, tame pačiame laipsnyje, kuriame už keturių dienų šiais metais patekės superpilnatis. 2000 – taisiais JAV vyko prezidento rinkimų kampanija, kurią kaip žinia laimėjo respublikonai, G.W. Bushas poste pakeitė B. Clintoną. Dabar respublikonams JAV, o taip pat ir Europos Sąjungai, kuriai Jupiterio ir Saturno santykiai visada reikšmingi, atsiveria maždaug tris mėnesius truksiantis laiko tarpas, paskutinė galimybė iki 2021 m., iki kitos JU – SA konjukcijos, diplomatiniu keliu suvaldyti situaciją, kuri užvirė (žvelkim giliau) ne dabar, o tolimais 2000 – taisiais.

 

 

*Gink Dieve, ne kokiu nors vertybiniu pagrindu sugretinti šie politikai! „Poravimas“ yra astrologinis – V. Putino ir G. Landsbergio Mėnulis yra Dvyniuose (kaip ir milijonų nė vienam iš jų nepritariančių žmonių), R.T. Erdoganas ir D. Grybauskaitė – Žuvys, A. Butkevičiaus ir H. Clinton Saulė Skorpione, Mėnulis Žuvų ženkle.

 

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė