Ką veikia profesionalus astrologas pasaulio futbolo, ar kitokio sporto, čempionato, ir nebūtinai pasaulinio, metu? Kokiu būdu prognozuojama rungtynių baigtis? Iš ko kai kurie gyvena ir vargo nemato („aišku iš ko!“ – pasakytų tūlas skeptikas. – „Pelnosi iš lengvatikių žmonių naivumo tie šarlatanai!“) ?

Be abejo, būna visaip. Kai kurie astrologai (ne šarlatanai) iš tiesų vien tik konsultuoja. Yra astrologų bendruomenėje ir ypač gerbiamų idealistų, kurie, spjovę į pasaulietinius džiaugsmus, altruistiškai pasišventė senosios astrologinės tradicijos atkūrimui – verčia tekstus iš senovės graikų, lotynų, arabų kalbų, tiesia tiltą tarp praeities ir ateities. Tačiau futbolo čempionatas, nori nenori, verčia prisiminti vieną astrologijos šaką, kuri nei labai gerbiama, nei ką, bet itin pelninga tiems, kurių meistriškumas išlavintas, o būtent – horarinę astrologiją. Horarinė (lot. hōra – valanda) astrologija bei jos artimiausia giminaitė – elektorinė astrologija (elective astrology) – yra seniausios iš iki šiol naudojamų astrologinių metodų. Ankstyviausi horarinės bei elektorinės astrologijos fragmentai versti iš senovės graikų kalbos (Arhat Publications), rastos nuotrupos iš chaldėjų bei egiptiečių horarinės bei rinkiminės astrologijos apraiškų datuojamos III a. pr. m. e. Nors gyvuoja mitas, jog astrologijos ištakos siekia pražuvusių civilizacijų (Atlantidos) laikus, ezoterikai kalba apie nežemišką šio sacred mokslo kilmę, tačiau kol kas senesnių pavyzdžių nei III a. pr. m. e. nerasta, o natalinės astrologijos jie dar jaunesni.

Horarinės astrologijos principas paprastas. Užduodamas klausimas – paties astrologo ar jo kliento – fiksuojamas klausimo uždavimo laikas, po to braižomas ir, pagal griežtą sistemą, gausų taisyklių kiekį, analizuojamas brėžinys. Tačiau gan neseniai atgaivinta tradicinės dvasios horarinė astrologija ilgą laiką buvo laikoma lyg ir ne visai teisėta, antrarūše natalinės astrologijos seserimi. Natalinė (gimimo) bei mundaninė (politinė) astrologija buvo suprantamos kaip elitinės sritys, o horarinė liko vulgarios būrėjos vietoje. Juk dar patsai didysis Ptolemėjas visaip jos privengė, net teigė, jog jam pavyko visiškai be jos apsieiti (nors pagrindiniai elektorinės astrologijos momentai jam liko svarbūs).

Iš kur tokia panieka ir nemeilė, jei veiksmingumas neabejotinas? Juk akivaizdus faktas, kad horarinė ir natalinė astrologija šimtmečiais ėjo koja kojon, keitėsi ir vystėsi viena kitos įtakoje. Tai kur slypi problema? Viena iš priežasčių, matyt, buvo aklas pasitikėjimas autoritetu. Ne tik oficialaus mokslo pasaulyje egzistuoja žmogiška yda – mirtinai tikėti, jog jei didis žmogus kartą pasakė, tai pasakė tiesą visiems laikams ir amen. Jei Ptolemėjas nemylėjo horarinės astrologijos, tai ir krūva jo pasekėjų jautė tokius pačius jausmus. Guru žodis – įstatymas.

Kita priežastis įdomesnė. Reikalas tas, kad jei horarinė astrologija veikia (o ji veikia!), tai, ko gero, išsenka paskutinė viltis paaiškinti astrologijos veikimo mechanizmą taip, kad jis bent iš dalies sutaptų su visuotinai priimtomis nūdienos mokslo pažiūromis. Natalinės ir mundaninės veikimą dar galima interpretuoti, tačiau horarinė yra tas paskutinis lašas, kuris visą materialistinę pasaulėžiūrą verčia aukštyn kojomis. Kaip gali klausimo uždavimo akimirką nubrėžtame brėžinyje užsifiksuoti visi priežasties – pasekmės ryšiai? Kaip čia išeina? Horarinė astrologija plečia pažinimą, leidžia suprasti, kad pasaulyje galioja dar sudėtingesni dėsniai nei iki šiol manyta, kad priežasties – pasekmės principas yra kitoks. Astrologija tiems, kurie sukasi jos pasaulio vaizdo lauke, kaskart nepalieka abejonių, jog žmogaus ryšys su Visata esti itin glaudus, gerokai glaudesnis nei mano tie, kurių tas laukas nepalietė.

Vienas garsiausių klasikinių veikalų, skirtų horarinei astrologijai, yra William`o Lilly „Krikščioniškoji astrologija“ (1647). Iš esmės, nors šiais laikais viskas modernizuota, gerokai patobulinta, tačiau pats principas, pati mąstysena, išdėstyta „Krikščioniškoje astrologijoje“, išliko nepakitusi, todėl veikalas toli gražu nėra vien dulkėta muziejinė vertybė. Anglas William`as Lilly (1602 – 1681) buvo vienas žymiausių XVII – to amžiaus astrologų, gyveno Londone ir išprognozavo garsųjį 1666 m. Londono gaisrą (per tą savo prognozę net pateko tarp įtariamųjų ir turėjo aiškintis teisme).

Kitas didis klasikinis kūrinys yra italo Guido Bonatti traktatas „Liber Astronomiae“ (1277). Horarinės astrologijos technikai ten skirtas tik vienas skyrius, jis trumpesnis nei tas, kuris apie natalinę. Bet vis tiek – „Liber Astronomiae“ laikomas viduramžių astrologijos apogėjumi. Guido Bonatti dėstė Paryžiaus, Bolonijos universitetuose, ko gero (nėra visai patikimai žinoma), buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Fridrycho II astrologu, gyvenimo saulėlydyje įstojo į pranciškonų ordiną. Dantė Aligjeris „Dieviškojoje komedijoje“ jį nugrūdo į aštuntą pragaro ratą, o N. Makiavelis minėjo „Florencijos istorijoje“. „Liber Astronomiae“ astrologijos istorijai svarbus tuo, kad Bonatti, nemenkinant jo paties indėlio, daugiausia remiasi arabais, o jie, kaip žinia, buvo tiesioginiai senovės graikų palikimo perėmėjai.

Atsakymai gauti horariniu būdu yra vienareikšmiai. Nors visada matyti platesnis, išsamesnis su klausimu susijęs vaizdas, bet vis tiek – galutinis atsakymas turi būti tikslus, pvz.: laimės, praloš ar bus lygiosios. Niekur čia nepasislėpsi, akių migla neužsipilsi. Italų astrologas Gerolamo Cardano (1501 – 1576) dėjo tokią frazę, kuri ir po penkių šimtų metų astrologijos studentams taip pat naudinga sveikatai kaip ekologiškai užauginta daržovė: „Tas, kuris per daug savimi pasitiki, bus linkęs daryti daug klaidų; kita vertus, nepasitikintys ir abejojantys netinkami šiam Mokslui“. Štai čia ir pakasti visi kiškiai. Studijuojant reikia savotiško nuolankumo, ypač tiems, kurie jau mokėsi natalinės ar kitokių astrologinių technikų. Nereikia norėti pakeisti ką nors pagal savo supratimą, pagal tą, kas anksčiau išmokta. Šiaip jau, astrologai be galo nemėgsta, kai kam nors kyla pagunda šnabždėti apie horarinę it apie Vasiukų kaimo perspektyvas. Pvz.: nė viename rimtame vadovėlyje nerasite, kaip prognozuoti sporto varžybų rezultatą. Jei esate sirgalius, jei Jūs ar Jūsų klientas palaiko tą vieną, konkrečią komandą – tada taip, sprendimas yra. Bet kaip prognozuoti varžybas apskritai, kaip užčiuopti tą galbūt aukso gyslą bei kitas gyslas, turėsite susigaudyti pats. Jei Jums pavyks. Gal Jums pasufleruos Jūsų mokytojas, tačiau labai tuo abejoju. Jie apskritai nemato prasmės ir neturi jokio noro Jus tuo įtikinti, įrodyti. Astrologijos studijų stiklo karoliukų žaidimą – puolant ant žemės (klystant) ir vėl keliantis, ir taip daug kartų – turite žaisti patys. Ir vargas tam, kurio tikslas bus vien merkantilinis. Astrologijos, net ir horarinės, matematika tarnauja visų pirma pasaulio suvokimui per dvasios prizmę.

Jus mokys, kaip surasti pradingusius daiktus ir žmones, mokys, ką patarti klientui, norinčiam investuoti į konkretų reikalą, kaip prognozuoti, ar Jūsų klientas laimės rinkimus, nustatyti, kaip atrodo, kuo užsiima žmogus, anonimiškai kalbinantis Jus internete. Tačiau tikra meistrystė išaušta tada, kai sausos teorinės žinios lieka kažkur praeity, kai jau nebeskaičiuoji, kur čia antiskija ir ką čia reiškia, jei kvesitas yra kazimi IX būste, o Mėnulis be kurso. Legenda byloja, kad Viljamui Lily gyvenimo pabaigoje nebereikėjo nieko braižyti – užteko tik pažiūrėti į laikrodį.

© 2013 – 2014 Uma Lizdeikaitė

Prezidentė ir toliau dirba, Vyriausybėje šiokia tokia pertvarka – kad tą numatytum, nereikėjo nei išskirtinės įžvalgos dovanos, nei trečiosios akies atsivėrimo, nei ypatingos pogumburio liaukos funkcijos. Visi, kurie bent šiek tiek sveiko proto, tą žinojome. O štai kas bus toliau, manau, numatyti jau nebe taip lengva.

Turbūt retas kuris nesutiktų, jog svarbiausia prognozuojant – teisingas rezultatas, o ne prognozavimo metodas. Štai, juk ką tik matėme, kaip tiksliai gali prašauti pro šalį sociologai. Net norėtųsi juos ta proga kaip nors paguosti. Kad ir naiviai optimistine fraze iš astrologinių prognozavimo vadovėlių: „Nepamirškite, kad jūs taip pat turite teisę klysti!“ Taip juose dažnai rašoma, matyt, turint omeny, jog paprastai astrologas – žmogus labai sąžiningas ir linkęs į saviplaką.

Dar viena išmintingai surašytose praktinės astrologijos knygose paplitusi frazė: „There is always an answer in there somewhere“. Net kai žiūri į brėžinį ir, nepaisant krūvos metų patirties, matai tik riebią špygą, tai, pagal garsiausius visų laikų astrologus, jokiu būdu negalima pasiduoti – medituok, astrologe, nuramink protą, pažvelk naujomis akimis ir atsakymas ateis, nes jis ten yra, turi būti. Kaip rankraščiai nedega, taip ir tuščių horoskopų nebūna.

Kur link suku? Mūsų valstybei dvidešimt ketveri metai – ypač jauna. Beveik jokios rimtesnės astrologinės konfigūracijos per tokį laiką nespėjo pasikartoti, jokių svarbesnių ciklų neišgyvenome po kelis kartus, t.y. negalime patikrinti istoriškai, negalime atsakymo apie ateitį ieškoti praeityje. Prognozei neužtenka vien valstybės brėžinio, reikia kažkokio papildomo šaltinio. Manau, nebus klaida paraleliai nagrinėti ir pirmo pagal svarbą valstybės asmens, t.y. Prezidentės horoskopą. Jau lyg ir sutarėme, kad atsitiktinumų čia nebūna: prezidentu tampa žmogus, atspindintis tautos kolektyvinę valią. Iš to seka išvada, kad jo horoskope turi matytis ir įvykių valstybėje kontūrai. Žinoma, tie kontūrai turi būti vertinami apdairiai. Nebūtinai tas, kas teigiama prezidentui, bus teigiama ir valstybei. Pvz.: nors astrologiškai Prezidentei ypač geras laikas buvo 2014 m. vasario 17 d. – kovo 25 d. (smarkiai augo reitingai), apie kokį čia gerumą valstybėje buvo galima kalbėti?

Metus akį į šių metų Lietuvos Respublikos brėžinį (tranzitai ir progresijos), nori nenori, pirmiausia atkreipi dėmesį į rudenį – spalio, lapkričio mėnesius. Spalio 8 d. – visiškas Mėnulio, spalio 24 d. – dalinis Saulės užtemimas. Nors šie užtemimai Lietuvoje nebus matomi, o tai reiškia, kad pats savaime jų poveikis šaliai bus menkas, tačiau bendra šviesulių padėtis spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje tokia, kad galima tikėtis pakankamai reikšmingų įvykių (užtemimai – kaip paskutinis lašas vandens pilnoje stiklinėje). Kažkokiu būdu tie įvykiai turėtų būti susiję su užsieniu. Jau buvau ėmusi manyti, kad tai dujų terminalo reikalai, tačiau nesu tikra: tokios konfigūracijos iki šiol pas mus nebuvo, o pasaulinėje praktikoje ji žymėjo ir karus, ir dideles reformas, ir tarptautinius susitarimus bei jų nutraukimą, ir prekybos sėkmes bei nesėkmes – nelygu valstybės horoskopas. Iš LR brėžinio, panašu, jog vis dėlto laukiančių įvykių galimos kryptys yra dvi – arba užsienis, arba tam tikri pokyčiai valdžioje, susiję su tautos valia.

Tam, kad vaizdas būtų bent aiškesnis, žiūriu, kas dedasi Prezidentės „popieriuose“. Rašysiu apie tuos popierius plačiai, nesismulkindama, apie bendrą tendenciją. Jei prognozuočiau išsamiai, tai tektų dėstyti apie kiekvieną dieną – išeitų nemenka ir nuobodi brošiūra, kuri būtų įdomi tik vienam žmogui. Gal net nelabai etiška būtų taip skersai išilgai naršyti, tačiau bendras vaizdas, kas laukia Prezidentės – tautai turi būti žinomas, kaip ir duomenys apie jos sveikatos būklę, dėl jau anksčiau išsakytos priežasties. Tokia jau dalia žmogaus, kuris pasišventė tarnauti antasmeniniam reikalui.

Taigi žvelgiu į Prezidentės brėžinius ir kol kas nieko itin blogo nematau.

Nuo 2014 m. gegužės vidurio iki spalio vidurio (o vėliau dar nuo 2015 m. vasario vidurio iki balandžio vidurio) Jai – didesnės veikimo laisvės ir išsilaisvinimo iš sustabarėjimo laikotarpis. Tai toks polėkio periodas, kai atsiranda galimybė atsikratyti nebegyvų, pasenusių, senamadiškų veikimo būdų, praeities reliktų, kai tas, kas įprasta, kelia nuobodulį, kai traukia viskas, kas nauja. Vieniems Ji šiuo metu atrodys pilna gyvasties, sukaupusi pakankamai jėgų, kad mestų iššūkį, imtųsi pokyčių, kitus erzins jos regimas ar tikras impulsyvumas, nervingumas. Netikėtai gali užsimegzti reikšmingos pažintys, kurios galbūt prisidės prie intelektualinio, idėjinio posūkio, prie naujovių. Dabar toks laikas, kai Ji gali bandyti pasukti nauja kryptimi, įgyvendinti naujas idėjas, plėsti savo veiklą, nuveikti ką nors, ko anksčiau neturėjo galimybės. Bet nuo 2014 m. gegužės 7 d. (t.y. šiandien) iki liepos 2 d. Merkurijaus judėjimas bus retrogradinis, o tai reiškia, jog ne tik Prezidentei, bet ir aplamai visiems: ten kur ryšiai, komunikacija, informacijos perdavimas, įvairios sutartys, susitarimai, komandiruotės – vilkinimas, trukdžiai, painiava. Šis mėnuo geras taisyti, tikrinti, koreguoti tą, kas anksčiau buvo padaryta, nereikėtų pradėti nieko labai svarbaus (didelė klaidų tikimybė), pasirašinėti svarbių sutarčių.

Liepą didesnė konfliktų grėsmė. Jau neturėtų būti tokios įtampos, kokia buvo 2013 m. lapkritį, bet vis tiek reiktų sąmoningai stengtis neatbaidyti nuo savęs pavaldinių ir bendražygių, nes vienatvės jausmas, palaikymo stygius neigiamai atsilieps ir sveikatai, ir darbui. Kita vertus, liepa yra geras laikas nutraukti tuos santykius, kurie išsisėmė, kurie veda į niekur ar priešinga kryptimi, nei reikia. Birželis geras apmąstyti kas ir kaip, o liepa – realiems (santykių nutraukimo, žmonių paslaugų atsisakymo) veiksmams. Išskirčiau liepos 6 – 15 d. Valstybės diena, inauguracija – žinoma, tai reikšmingos, iškilmių dienos ir, ko gero, didžiausias dėmesys bus nukreiptas į tai, tačiau šitas intervalas labai palankus planuoti tolimesnius žingsnius, ateitį ir būdus, kaip tą ateitį pasiekti. Bet kokias liepos 6 – 15 d. kilusias problemas geriausia spręsti greitai ir kuo originaliau. Liepos 12 – 20 d. gali būti nemalonių žinių susijusių su užsieniu, o taip pat, nors laikas geras planuoti, yra pavojus prikurti per daug nuo realybės atitrūkusių idées fixes. Aplamai, liepa geriausia užkulisiniam darbui.

Praleidžiu įdomų rugpjūtį ir iškart žiūriu rugsėjį, o tiksliau, matau, jog rugsėjo pabaiga – spalio pradžia bus puikus metas reitingams auginti, didinti populiarumą, plėsti įtakos sferą. Tačiau nuo rugsėjo 24 d. iki spalio 8 d. reiktų ypač atkreipti dėmesį į detales, nekurti grandiozinių planų, nepervertinti savo padėties, galių, neprižadėti ir netikėti kitų pažadais, kelis kartus patikrinti gaunamą informaciją ir ką tik gimusias idėjas. Per didelis optimizmas atsirūgtų vėliau, pvz.: kad ir spalio 25 – gruodžio 7 d., kai gali nukentėti reputacija arba interesai užsienyje (iki lapkričio 16 d.). O gal tai bus kliūtys plečiant savo įtakos sferą, rimti konfliktai su įtakingais žmonėmis, kova dėl valdžios. Bet kokiu atveju, nuo lapkričio ~ 15 d. iki gruodžio pabaigos vėl tikėtinas populiarumo augimas, geri santykiai užsienyje.

Ar tik sutapimas, kad ir LR, ir Prezidentės brėžiniuose spalio pabaiga – lapkritis yra turtingai įsodrinti simbolių?

Tęsinys bus. Kada nors.