Gegužės 15 d. Uranas, septynerius metus keliavęs Avino ženklu, pereis į Jautį. „Na ir kas?“ – pasakytų daugelis. Koks gali būti ryšys tarp Urano planetos, kuri skrieja nuo Saulės 19 kartų  toliau nei Žemė ir gauna 360 kartų mažiau šilumos bei šviesos, ir žmonių Žemės planetoje, koks gi gali būti ryšys tarp kažkur kosmoso platybėse judančio dujinio milžino ir mūsų visų?

Niekas nepasakys, kada tiksliai atsiradusios (kai kuriais duomenimis, jau galėjusios egzistuoti ~ 2000 m. pr. m. e., labai tikėtina, kad ir dar anksčiau), bet jau nuo IV a. pr. m. e. kaupiančios rimtą rašytinį palikimą, astrologijos pamatinė nuostata yra ta, kad dangaus šviesuliai, jų judėjimas turi fundamentinį, kosminį ryšį su specifinėmis archetipinėmis jėgomis arba principais, darančiais įtaką žmogaus būčiai, kad tie judėjimo modeliai, kuriuos formuoja planetos, giliausiais prasmės saitais susaistyti su  žmogiškosios egzistencijos Žemėje modeliais.

Kol kas vis dar gyvename pasaulyje, kuriame viešpataujantis, visuotinai priimtas „šiuolaikinis“ mokslas yra atmetęs mintį, jog kosmosas savo esme gali būti prasmingas, jog visa tai, kas mus supa, gali turėti tikslą. Mokslo požiūriu dvasinis matmuo neegzistuoja. Intelektualinio autoriteto ir galios pozicijoje esantys aiškiai apibrėžė, kokioje visatoje mes gyvuojame, savo požiūrį priskirdami „racionalumui“, o tą, kuris išeina iš to „racionalumo“ ribų – „iliuzijai“. Bet ar ilgai dar gyvuos šis mąstymo kanonas? Mūsų realybė, tokia, kokią ją žinome, sparčiai miršta ir vis mažiau pasitikima kadaise neabejotinais intelektualiniais bei dvasiniais įsitikinimais. Tiesą sakant, labai dažnai nebepasitikima niekuo. Skepticizmas bet kokios pasaulėžiūros atžvilgiu, netikrumas, prieštaravimas pačiai idėjai, jog gali egzistuoti viena, objektyvi, įtikinama, išsami pasaulio vizija – ko gero, skiriamasis šio pereinamojo laikmečio bruožas.

Tačiau žvelgiant istoriškai, archetipų, archetipinių jėgų sąvoka, nors ir ingnoruota Apšvietos laikų mokslo, jau nuo Antikos laikų aktyviai veikė Vakarų civilizacijos mintį. Archetipą galima apibrėžti kaip visuotinį principą, jėgą, kuri veikia – skatina, budina, įsiskverbia, formuoja – žmogaus psichiką ir elgseną. Turint omeny, jog nepaisant visos mokslo pažangos, apie smegenis, sąmonę, pasąmonę šiandien žinoma vis dar per mažai (švelniai tariant), teoriškai mokslas negali archetipo koncepto nei patvirtinti, nei paneigti, nors įrodymų pastarojo naudai daugėja. Apskritai, ko gero, dar Maksas Plankas sakė, kad moksle paradigma nesikeičia vien dėl to, jog atsiradę ir vis gausėjantys nauji faktai paneigia senąjį mąstymą. Pokytis nėra nei racionalus, nei empirinis. Laikomasi įsikibus atgyvenusios paradigmos, senųjų pažiūrų todėl, kad į jas labai daug investuota – ir psichologiškai, ir ekonomiškai. Ką ten mokslas… Daug kalbame apie tai, jog štai, prabėgo trisdešimt Nepriklausomybės metų, o sovietinio mąstymo vis dar apstu. Keistis sunku ne tik dėl akivaizdžių psichologinių, ekonominių barjerų, bet ir dėl galingo pasąmoninio priešinimosi.

Norint suvokti nepaprastai svarbų Vakarų civilizacijos minties raidai, bet sunkiai į griežtus rėmus telpantį, archetipą galima išskirti tris jo lygmenis, svarbiausias pakraipas:

1.  Ankstyviausia ir tam tikru atžvilgiu giliausia archetipinės perspektyvos forma – senieji mitai, pirmapradė deivių ir dievų patirtis. Homero epuose realybę persmelkia, ją formuoja galingos, šventos, antgamtinės jėgos, principai, kuriuos įasmenina, simbolizuoja mitinės dievybės.
2. Graikų mąstymui vystantis „iš mitinio į racionalų“, kaip dažnai pernelyg supaprastintai, primityviai bandoma aiškinti, šie dieviškieji, pasaulio tvarką palaikantys, absoliutai palaipsniui buvo dekonstruoti, bet vėliau – sudėtinga filosofine forma iš naujo atgimė Platono dialoguose. Platoniškieji archetipai – Idėjos arba Formos – yra absoliučios esmės (originalūs modeliai, idealūs pavyzdžiai, prototipai), egzistuojančios už empirinio pasaulio ribų, tačiau duodančios pasauliui formą ir prasmę. Kaip pavyzdį galima įsivaizduoti medžio archetipą, kuris yra už juslinio, regimo pasaulio ribų. Visi realybėje egzistuojantys (egzistavę ir egzistuosiantys) pasaulio medžiai tėra daugiau ar mažiau vykę medžio archetipo atspindžiai. Siekis tiesiogiai pažinti platoniškąsias Idėjas arba Formas buvo ir yra filosofo dvasinis tikslas bei intelektualinė mokslininko aistra.
3. Archetipo konceptas vėl naujai atgimė XX amžiuje, kai analitinės psichologijos kūrėjas K. G. Jungas, plėsdamas Z. Froido psichoanalitinį požiūrį, apibūdino archetipus, kaip kolektyvinės pasąmonės vaizdinius, universalius, bendrai suprantamus simbolius, nepriklausomus nuo individualaus pažinimo, kopijuojamus visos visuomenės, sudarančius žmonijos psichosocialinės sanklodos pagrindą. Analizuodamas milžinišką kultūrinių ir psichologinių reiškinių spektrą, K. G. Jungas suvokė, kad nors žmogiškąją patirtį akivaizdžiai lemia daugybė kultūrinių, biografinių, istorinių aplinkybių, visa tai, atidžiau  panagrinėjus, savo giliausia esme yra universalūs pavyzdžiai arba patirties modeliai, pirmapradės formos, nuolat dėliojančios žmogiškosios patirties elementus į tipiškas konfigūracijas ir suteikiančios kolektyvinei žmonijos psichologijai dinamišką tęstinumą. Tos pirmapradės, simbolinės formos veikdamos – konkrečiame gyvenime, kultūrinėje epochoje, kiekvienoje patirtyje, pažinime, pasaulėžiūroje – kaskart įgyja vis kitą akimirkos spalvą, tik tam atvejui būdingą „rūbą“.  Pasak K. G. Jungo mokinio Džeimso Hilmano (James Hillman), archetipai yra kosminės perspektyvos, kuriose veikia siela. Siela negali nebūti susijusi su archetipais. Visa psichinė, dvasinė realybė yra valdoma vienos ar kitos archetipinės fantazijos. Nei jūs, nei aš negalime joje nebūti.

Tai štai. Uranas gegužės 15 d. pereis į Jaučio ženklą.

URANO ARCHETIPAS

Uranas – pokyčių, laisvės, maišto ir revoliucijos principas. Šis simbolis siejamas su visokeriopais netikėtumais, su staigmenomis, su prabudimu, pažadinimu, su proveržiu – intelektualiniu, psichologiniu, dvasiniu. Jis siejamas su nusistovėjusių ir įsigalėjusių struktūrų žlugimu, jam „pavaldūs“ staigaus susijaudinimo, įsiaudrinimo jausmai. Jei reiktų labai trumpai apibūdinti Urano simbolį, ko gero, tiktų posakis „lyg elektra nukratė“. Uranas valdo individualizmą, originalumą, išradimus ir technologijas, genialų kūrybiškumą ir neeilinę protinę įžvalgą.

Garsus šveicarų mokslininkas Richard Tarnas teigia, kad Urano planetą, atrastą 1781 – aisiais, radikalių kultūrinių pokyčių ir revoliucijos metu, archetipiškai galima suvokti, išnagrinėjus Prometėjo mitą.

Prometėjas (gr. promētheus – pramatantis ateitį, iš anksto apgalvojantis, apdairus, rūpestingas)

priklausė titanų giminei, viešpatavusiai anksčiau už Olimpo dievus: jo tėvas buvo

titanas Japetas. Prometėjas, nors pats buvo titanas, rėmė Dzeusą, kovojusį su jo gimine.

Tačiau kai Dzeusas, pamatęs pirmųjų žmonių trūkumus, nutarė juos išnaikinti ir sukurti

tobulesnę giminę, Prometėjas pasipriešino jo valiai. Prometėjas manė, kad ir esamus

žmones galima patobulinti. Ir nutarė tai padaryti: danguje pavogęs ugnies atnešė jos į

Žemę. Ligi tol žmonės gyveno urvuose, nemokėjo statyti plytinių namų, dailidės darbų,

nesugebėjo skirti metų laikų. Prometėjas išaiškino žmonėms, kodėl žvaigždynai bei

šviesuliai pateka ir nusileidžia, išmokė skaičiavimo ir rašto. Be Prometėjo, žmonės nebūtų

gebėję prisijaukinti gyvulių, pasistatyti laivų, pasigaminti vaistų, išsikasti metalų, suprasti

sapnų ir kitų pranašingų ženklų. Kitaip tariant, titanas Prometėjas atnešė žmonėms

dieviškojo žinojimo kibirkštėlę ir padarė juos kultūringus.

 

URANAS JAUČIO ŽENKLE 2018 – 2026 m.

Visą Zodiako ratą Uranas apkeliauja per 84 – ius  metus, kiekviename ženkle išbūna apie septynerius.  Zodiako ženklas, kuriuo keliauja Uranas, žymi tas sritis, kuriose vyksta didžiausi pokyčiai, revoliucija, kažkas netikėtai subyra, kažkas kuriasi naujo. Jautis astrologijoje yra išlikimo instinkto simbolis. Kokie resursai būtini, kad išgyventume? Kaip „būtini resursai“ siejasi su vertybių sistema, su tikėjimu, jog gyvenimas turi prasmę? Tik iš pirmo žvilgsnio maistas ir tikėjimas neturi nieko bendra. Štai Viktoras Franklis, psichoterapeutas, žydas, kalėjęs nacių koncentracijos stovykloje, aprašė atvejus, kuomet pats buvo liudininkas, kai žmonių vertybės, prasmės pojūtis buvo susijęs su išlikimo, išgyvenimo tikimybe neįmanomomis sąlygomis.

Kalbant konkrečiau, Jautis simbolizuoja finansus, bankų sistemą. Iki 2026 m. šioje sferoje – radikalių pokyčių metas. Realu tikėtis naujos epochos, naujo posūkio ekonomikoje, monetarinėje politikoje, nuožmios skaitmeninių valiutų kovos už teisę egzistuoti.

Jautis taip pat yra Žemės ir žemės ženklas (tikėtini teritoriniai, ekologiniai bei žemės ūkio pasikeitimai, krizės, didelė rimtų žemės drebėjimų, sausrų, šalčio bangų tikimybė). Jaučio ženkle ypač gerai jaučiasi Venera – laukia meno, mados revoliucija! Tačiau, ko gero, įdomiausias yra gresiantis kolektyvinis vertybių perkainojimas. Kas visuomenėje šiandien aukštinama ir garbinama, po gerų aštuonerių metų gali visiškai netekti svarbos.

Uranas Jaučio ženklu keliavo:

1934 – 1942

Iš pradžių niekas blogo nenujautė. Pačioje 1933 – iųjų pabaigoje Vokietijos kancleriu tapęs Adolfas Hitleris per tris metus pašalino nedarbą ir prikėlė ekonomiką. Sovietų Sąjungoje įsisiautėjo „vartojimo karštinė“, parduotuvėse netrūko maisto. „Gyvenimas pagerėjo, draugai; gyventi tapo linksmiau“ – garsi J. Stalino anų laikų frazė. Franklinas Ruzveltas (kaip ir A. Hitleris) JAV pradėjo naujas, drąsias iniciatyvas („Naujasis kursas“), kad būtų pažabota ekonominė krizė. Šio Urano Jautyje laikmečio metu ekonomines reformas lydėjo  teritorinių pokyčių siekis – visi žino, kuo tai baigėsi.

1850 – 1859

Ekspansijos era

1850 – aisiais masinė industrializacija, sukūrusi masinę gamybą, masinę produkcijos paklausą ir masinę rinką, įžiebė milžinišką pasaulio ekonomikos plėtrą. Šis laikotarpis išsiskyrė kapitalų koncentracijos stiprėjimu bei transporto revoliucija (lūžis tarptautinėje prekyboje). Tačiau JAV 1857 – aisiais įvyko didelė ekonominė krizė, panika, kurios metu bankrutavo daugybė bankų ir įmonių, smarkiai išaugo nedarbas. 1853 – aisiais kilo garsusis Krymo karas, kurio metu, kai kurių istorikų skaičiavimu, aukų buvo daugiau nei JAV pilietinio karo metu.

1767 – 1775

1772 – aisiais bankų žlugimas, finansų krizė ir panika Londone, išplitusi iki Amsterdamo ir britų kolonijų. Mūsų žemėse tai buvo labai neramus laikas, 1772 – aisiais pasibaigęs precedento neturinčiu įvykiu – Lenkijos ir Lietuvos padalijimu.

 

Iki 2022 -ųjų Uranas Jaučio ženkle keliaus per Lietuvos Respublikos gimimo brėžinio sferą, kuri simbolizuoja visuomenės sveikatos apsaugą, kariuomenę, valstybės tarnybą, biurokratinį aparatą, samdomus darbuotojus bei profesines sąjungas. Išvardintose srityse galima tikėtis rimtų pasikeitimų. 2022 m. Uranas kirs tašką, kuris žymi santykius su užsienio valstybėmis, partnerystę. Laukia svarbūs pokyčiai.

Gegužės 15 d. į Jaučio ženklą perėjęs Uranas dar grįš į Aviną 2018 m. lapkričio 6 d. Galutinai Jaučio ženkle atsidurs 2019 m. kovo 6 d. Šis laikas – iki 2019 m. pavasario – tarpinis: jau dygsta nauji daigai, bet ir senieji dar nenuvyto.

Kol Uranas taip „vaikščios“ – tai pereidamas į pirmąjį Jaučio laipsnį, tai vėl grįždamas į Avino 29 – ąjį –  Lietuvoje galime tikėtis netikėto, laukti nelaukto. Nusikalstamumo proveržis, transporto nelaimės, bendras žmonių nepasitenkinimas, neramus bruzdėjimas arba nedraugiškų kaimyninių šalių provokacijos – štai tokie, iš pirmo žvilgsnio nesusiję, scenarijai kyla mintyse, matant tranzitinio Urano ir natalinio Marso kvadratūrą. Pavojingesni laikotarpiai bus:

2018 m. gegužės antrą  – birželio pirmą pusę

2018 m. spalį – lapkričio pradžioje

2019 m. kovą

 

Gegužės 12 d. Marsas pradės savo šešėlinį periodą, prieš pasukdamas judėti atbulai. Šiais metais Marsas bus smarkiai priartėjęs prie Žemės (opozicija su Saule). Negana to, vasarą trys užtemimai – liepos 13 d., liepos 27 d. ir rugpjūčio 11 d. Žodžiu, žiežirbos, kibirkštys, parako tvaikas ir po kojomis drebanti žemė! Bet apie tai vėliau.

 

 

 

© 2013 – 2018 U. M. Lizdeikaitė