Dienos archyvas: 2013 07 27

Ar dangaus kūnai gali veikti žmogų?

m20_ruiz900Nepasakysiu nieko naujo: moksliškai patvirtintų faktų, jog dangaus kūnai kaip nors įtakoja žmogaus ir valstybės gyvenimą, istorinius procesus Žemėje, nėra. Tačiau tai, jog astrologija buvo tūkstančius kartų paneigta tūkstančiais įvairių bandymų ir tyrimų, taip pat yra nieko bendro su realybe neturintis mitas. Iš tiesų tų bandymų buvo vos keletas ir visi jie turėjo rimtų trūkumų. Štai 1985 m. žurnalas Nature išspausdino astrologiją tyrusio eksperimento vadovo Sh. Carlson`o straipsnį „A double blind test of astrology“ (Dvigubai aklas astrologijos tyrimas). Trumpai tariant, eksperimento išvadose buvo paskelbta, jog garsių astrologų prognozės tikslios tiek, kiek gali būti tikslus atsitiktinumas. Tačiau neseniai atliktos to paties eksperimento pakartotinės studijos įrodė, jog pirminės išvados buvo klaidingos (Joseph E. Vidman, 2008), nes tyrime dalyvavę astrologai atliko savo užduotis taip sėkmingai, kad paprastu atsitiktinumu niekaip nepaaiškinsi (S. Ertel, 2009).

Kitas garsus tyrimas, turėjęs sutriuškinti tikėjimą astrologija visiems laikams, 2003 m. buvo atliktas (?) tokio Geoffrey Dean`o, kuris teigė, jog kadaise rimtai studijavo astrologiją, net dirbo astrologu, tačiau laikui bėgant labai nusivylė, taip sakant, atsivėrė jam akys ir nušvito tiesa. Taigi, Geoffrey Dean`as rado 210 000 žmonių, gimusių tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje. Vėliau (maždaug po metų) 210 000 žmonių buvo ištaisyti į 2101 žmogų, mat buvo įsivėlusi klaida. Straipsnyje teigiama, kad tie 2101 žmogus yra gimę 1958 m. gegužės 3 – 9 dienomis Londone. Tai štai. Tuo mokslinis tyrimas ir baigiasi, toliau seka kritiškos išvados. Jau dešimt metų astrologų bendruomenė laukia tikslių tų žmonių gimimo duomenų, nes be jų rezultatai yra niekiniai. Tačiau skeptikai (jų pačių nuomone – racionalaus proto turėtojai) tiki Geoffrey Dean`u, it davatkos kunigėliu, ir cituoja visur, gausiai, su pasimėgavimu.

Skeptikas Robert`as Dawking`as 2007 m. sukūrė dviejų dalių dokumentinį TV filmą „The enemies of reason“, kuriame, jo paties įsitikinimu, tarp kita ko, demaskavo ir astrologiją, parodė, kokie viduramžiškai prietaringi yra jos šalininkai. Tiesą sakant, tame filme nebuvo nė užuominos apie astrologiją. Kalbėta ne apie tūkstantmetę sistemą, o apie karikatūrinę astrologiją žiniasklaidoje, kurią patys astrologai laiko primityviu žaidimu.

Astrologijos sistema unikali – ji vientisa ir artima menui, tačiau tuo pačiu joje labai svarbios detalės ir tikslumas. Skeptikai dažnai reikalauja statistikos, t.y. ištirti astrologijos veiksmingumą statistiniu metodu. Tačiau pagrindinis statistinio metodo trūkumas yra tas, kad, nors veiksmingas apibendrinant, dirbant su grupėmis, kiekiais, jis beveik niekada netinka kalbant apie individą ir asmenybės psichologines savybes. Astrologija iš esmės veikia būties kokybės plotmėje, kuri statistiniam metodui nepasiduoda ar net yra jo iškraipoma.

Šiuo metu dauguma astrologų sutaria, kad bene vienintelis būdas įsitikinti astrologijos veiksmingumu yra per egzistencinį patyrimą. Egzistenciniam įrodymui negalioja bendros taisyklės. Tiems, kurie supranta šitos žinių ir pasaulėžiūros sistemos bei technikos vertę, nereikia nei įrodymų, nei paneigimo. Įrodymą galima suvokti tik asmeninio patyrimo konkrečioje situacijoje metu. Jei patyrimas duoda reikšmingų ir veiksmingų žmogui rezultatų, tai tokį patyrimą reikia laikyti vertingu. Jei nagrinėdamas savo gimimo brėžinį žmogus pirmą kartą suvokia, kad jo gyvenimo įvykių grandinė nėra atsitiktinė ir chaotiška, o turi prasmę, jei jis pajunta kryptį ir tikslą savo gyvenime – šiuo konkrečiu atveju tai ir bus egzistencinis astrologijos efektyvumo įrodymas.

Tačiau sėkmingų bandymų patvirtinti astrologijos veiksmingumą buvo, yra ir jų vis daugėja. Prancūzų psichologas ir statistikas M. Gauquelin (1928 – 1991), kadaise nuožmus astrologijos skeptikas, savo knygoje „L`influence des astres“ (Žvaigždžių įtaka, 1955) aprašė savo tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, ar žmogaus pasirinkta profesija kaip nors atsispindi jo gimimo brėžinyje. Gauti rezultatai buvo teigiami.

Visi, kas bent minimaliai susipažinę su astrologija, girdėjo, kokią įtaką XX a. astrologinei minčiai turėjo šveicarų psichiatras, psichologas C.G. Jungas. Jis teigė, jog astrologija yra archetipų sistema, veikianti sinchronizmo principu. Sakydavęs, jog, jei visai nebesupranta, kas dedasi su pacientu, braižo brėžinį ir tampa aišku. Jis išstudijavo 483 kartu ilgai gyvenančių sutuoktinių porų gimimo brėžinius ir atrado, jog visų jų brėžiniuose buvo tam tikras astrologinių ženklų šablonas, kuris buvo tris kart dažnesnis nei galėtų būti tik atsitiktinumo dėka.

Buvo nustatyta, kad astrologiniu būdu galima tiksliai prognozuoti psichines ligas (dr. Mitchell E. Gibson), numatyti, ar asmuo yra serijinis žudikas.

Saulės aktyvumas įtakoja vandens molekulės struktūrą (G. Piccardi), kraujo molekulės struktūrą (M. Tanakata).

2001 m. Sorbonos universitete buvusi F. Mitterrand`o astrologė Elizabeth Teissier apgynė daktaro disertaciją. Disertacija vadinosi „Epistemologinė astrologijos dvilypio susižavėjimo/atmetimo situacija postmodernioje visuomenėje“, buvo 1000 puslapių ir iššaukė tokį triukšmą, kokio ir galima buvo tikėtis. Vis dėl to, astrologija, bent jau teoriškai, buvo reabilituota ir grįžo į universitetą, iš kurio prieš 400 metų buvo išguita.

XX a. pr. Rusijoje gyveno toks labai liūdno likimo mokslininkas prof. A. Čiževskis (1897 – 1964). Biofozikas, išradėjas, daugelio mokslinių krypčių pradininkas, dirbęs išvien su K. Ciolkovskiu. Savo darbuose prof. A. Čiževskis pirmasis parodė, kad gyvenimas Žemėje yra tiesiogiai susijęs su Saule, kad būtent kosminės jėgos įtakoja gyvybinius biosferos procesus. Jis teigė, kad didžiausią įtaką fiziniams ir organiniams procesams planetoje daro radiacinis spinduliavimas iš kosmoso. Dar daugiau – svarbiausi įvykiai žmonių visuomenėse, žmonių masių ir valstybių veikla taip pat yra susijusi su Saulės aktyvumu. 1942 m. mokslininkas A. Čiževskis buvo išsiųstas į lagerius, kuriuose kalėjo 8 metus, jo darbai draudžiami gerokai ilgiau.

Senasis astrologijos mechanizmo aiškinimas, kol kas neturintis mokslinio pagrindimo (?), yra toks: Saulės sistema yra vientisas organizmas; visos organizmo dalys susijusios ir sąveikauja viena su kita; žmogų veikia ne patys dangaus kūnai, o to organizmo centrai (analogija žmogaus organizmo centrams, taip vadinamoms čakroms) per dangaus kūnus ir laike. Šiuo metu artimiausia šiai hipotezei, manau, yra V. Vernadskio noosferos teorija.