Ką veikia profesionalus astrologas pasaulio futbolo, ar kitokio sporto, čempionato, ir nebūtinai pasaulinio, metu? Kokiu būdu prognozuojama rungtynių baigtis? Iš ko kai kurie gyvena ir vargo nemato („aišku iš ko!“ – pasakytų tūlas skeptikas. – „Pelnosi iš lengvatikių žmonių naivumo tie šarlatanai!“) ?
Be abejo, būna visaip. Kai kurie astrologai (ne šarlatanai) iš tiesų vien tik konsultuoja. Yra astrologų bendruomenėje ir ypač gerbiamų idealistų, kurie, spjovę į pasaulietinius džiaugsmus, altruistiškai pasišventė senosios astrologinės tradicijos atkūrimui – verčia tekstus iš senovės graikų, lotynų, arabų kalbų, tiesia tiltą tarp praeities ir ateities. Tačiau futbolo čempionatas, nori nenori, verčia prisiminti vieną astrologijos šaką, kuri nei labai gerbiama, nei ką, bet itin pelninga tiems, kurių meistriškumas išlavintas, o būtent – horarinę astrologiją. Horarinė (lot. hōra – valanda) astrologija bei jos artimiausia giminaitė – elektorinė astrologija (elective astrology) – yra seniausios iš iki šiol naudojamų astrologinių metodų. Ankstyviausi horarinės bei elektorinės astrologijos fragmentai versti iš senovės graikų kalbos (Arhat Publications), rastos nuotrupos iš chaldėjų bei egiptiečių horarinės bei rinkiminės astrologijos apraiškų datuojamos III a. pr. m. e. Nors gyvuoja mitas, jog astrologijos ištakos siekia pražuvusių civilizacijų (Atlantidos) laikus, ezoterikai kalba apie nežemišką šio sacred mokslo kilmę, tačiau kol kas senesnių pavyzdžių nei III a. pr. m. e. nerasta, o natalinės astrologijos jie dar jaunesni.
Horarinės astrologijos principas paprastas. Užduodamas klausimas – paties astrologo ar jo kliento – fiksuojamas klausimo uždavimo laikas, po to braižomas ir, pagal griežtą sistemą, gausų taisyklių kiekį, analizuojamas brėžinys. Tačiau gan neseniai atgaivinta tradicinės dvasios horarinė astrologija ilgą laiką buvo laikoma lyg ir ne visai teisėta, antrarūše natalinės astrologijos seserimi. Natalinė (gimimo) bei mundaninė (politinė) astrologija buvo suprantamos kaip elitinės sritys, o horarinė liko vulgarios būrėjos vietoje. Juk dar patsai didysis Ptolemėjas visaip jos privengė, net teigė, jog jam pavyko visiškai be jos apsieiti (nors pagrindiniai elektorinės astrologijos momentai jam liko svarbūs).
Iš kur tokia panieka ir nemeilė, jei veiksmingumas neabejotinas? Juk akivaizdus faktas, kad horarinė ir natalinė astrologija šimtmečiais ėjo koja kojon, keitėsi ir vystėsi viena kitos įtakoje. Tai kur slypi problema? Viena iš priežasčių, matyt, buvo aklas pasitikėjimas autoritetu. Ne tik oficialaus mokslo pasaulyje egzistuoja žmogiška yda – mirtinai tikėti, jog jei didis žmogus kartą pasakė, tai pasakė tiesą visiems laikams ir amen. Jei Ptolemėjas nemylėjo horarinės astrologijos, tai ir krūva jo pasekėjų jautė tokius pačius jausmus. Guru žodis – įstatymas.
Kita priežastis įdomesnė. Reikalas tas, kad jei horarinė astrologija veikia (o ji veikia!), tai, ko gero, išsenka paskutinė viltis paaiškinti astrologijos veikimo mechanizmą taip, kad jis bent iš dalies sutaptų su visuotinai priimtomis nūdienos mokslo pažiūromis. Natalinės ir mundaninės veikimą dar galima interpretuoti, tačiau horarinė yra tas paskutinis lašas, kuris visą materialistinę pasaulėžiūrą verčia aukštyn kojomis. Kaip gali klausimo uždavimo akimirką nubrėžtame brėžinyje užsifiksuoti visi priežasties – pasekmės ryšiai? Kaip čia išeina? Horarinė astrologija plečia pažinimą, leidžia suprasti, kad pasaulyje galioja dar sudėtingesni dėsniai nei iki šiol manyta, kad priežasties – pasekmės principas yra kitoks. Astrologija tiems, kurie sukasi jos pasaulio vaizdo lauke, kaskart nepalieka abejonių, jog žmogaus ryšys su Visata esti itin glaudus, gerokai glaudesnis nei mano tie, kurių tas laukas nepalietė.
Vienas garsiausių klasikinių veikalų, skirtų horarinei astrologijai, yra William`o Lilly „Krikščioniškoji astrologija“ (1647). Iš esmės, nors šiais laikais viskas modernizuota, gerokai patobulinta, tačiau pats principas, pati mąstysena, išdėstyta „Krikščioniškoje astrologijoje“, išliko nepakitusi, todėl veikalas toli gražu nėra vien dulkėta muziejinė vertybė. Anglas William`as Lilly (1602 – 1681) buvo vienas žymiausių XVII – to amžiaus astrologų, gyveno Londone ir išprognozavo garsųjį 1666 m. Londono gaisrą (per tą savo prognozę net pateko tarp įtariamųjų ir turėjo aiškintis teisme).
Kitas didis klasikinis kūrinys yra italo Guido Bonatti traktatas „Liber Astronomiae“ (1277). Horarinės astrologijos technikai ten skirtas tik vienas skyrius, jis trumpesnis nei tas, kuris apie natalinę. Bet vis tiek – „Liber Astronomiae“ laikomas viduramžių astrologijos apogėjumi. Guido Bonatti dėstė Paryžiaus, Bolonijos universitetuose, ko gero (nėra visai patikimai žinoma), buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Fridrycho II astrologu, gyvenimo saulėlydyje įstojo į pranciškonų ordiną. Dantė Aligjeris „Dieviškojoje komedijoje“ jį nugrūdo į aštuntą pragaro ratą, o N. Makiavelis minėjo „Florencijos istorijoje“. „Liber Astronomiae“ astrologijos istorijai svarbus tuo, kad Bonatti, nemenkinant jo paties indėlio, daugiausia remiasi arabais, o jie, kaip žinia, buvo tiesioginiai senovės graikų palikimo perėmėjai.
Atsakymai gauti horariniu būdu yra vienareikšmiai. Nors visada matyti platesnis, išsamesnis su klausimu susijęs vaizdas, bet vis tiek – galutinis atsakymas turi būti tikslus, pvz.: laimės, praloš ar bus lygiosios. Niekur čia nepasislėpsi, akių migla neužsipilsi. Italų astrologas Gerolamo Cardano (1501 – 1576) dėjo tokią frazę, kuri ir po penkių šimtų metų astrologijos studentams taip pat naudinga sveikatai kaip ekologiškai užauginta daržovė: „Tas, kuris per daug savimi pasitiki, bus linkęs daryti daug klaidų; kita vertus, nepasitikintys ir abejojantys netinkami šiam Mokslui“. Štai čia ir pakasti visi kiškiai. Studijuojant reikia savotiško nuolankumo, ypač tiems, kurie jau mokėsi natalinės ar kitokių astrologinių technikų. Nereikia norėti pakeisti ką nors pagal savo supratimą, pagal tą, kas anksčiau išmokta. Šiaip jau, astrologai be galo nemėgsta, kai kam nors kyla pagunda šnabždėti apie horarinę it apie Vasiukų kaimo perspektyvas. Pvz.: nė viename rimtame vadovėlyje nerasite, kaip prognozuoti sporto varžybų rezultatą. Jei esate sirgalius, jei Jūs ar Jūsų klientas palaiko tą vieną, konkrečią komandą – tada taip, sprendimas yra. Bet kaip prognozuoti varžybas apskritai, kaip užčiuopti tą galbūt aukso gyslą bei kitas gyslas, turėsite susigaudyti pats. Jei Jums pavyks. Gal Jums pasufleruos Jūsų mokytojas, tačiau labai tuo abejoju. Jie apskritai nemato prasmės ir neturi jokio noro Jus tuo įtikinti, įrodyti. Astrologijos studijų stiklo karoliukų žaidimą – puolant ant žemės (klystant) ir vėl keliantis, ir taip daug kartų – turite žaisti patys. Ir vargas tam, kurio tikslas bus vien merkantilinis. Astrologijos, net ir horarinės, matematika tarnauja visų pirma pasaulio suvokimui per dvasios prizmę.
Jus mokys, kaip surasti pradingusius daiktus ir žmones, mokys, ką patarti klientui, norinčiam investuoti į konkretų reikalą, kaip prognozuoti, ar Jūsų klientas laimės rinkimus, nustatyti, kaip atrodo, kuo užsiima žmogus, anonimiškai kalbinantis Jus internete. Tačiau tikra meistrystė išaušta tada, kai sausos teorinės žinios lieka kažkur praeity, kai jau nebeskaičiuoji, kur čia antiskija ir ką čia reiškia, jei kvesitas yra kazimi IX būste, o Mėnulis be kurso. Legenda byloja, kad Viljamui Lily gyvenimo pabaigoje nebereikėjo nieko braižyti – užteko tik pažiūrėti į laikrodį.
© 2013 – 2014 Uma Lizdeikaitė
