Mįslė man prieš akis. Nagrinėdama LR horoskopą, aptikau įdomų ženklą: pagal jį reikštų, jog 2020 – 2021 m. Lietuvos laukia rimti santykių su kaimynais pokyčiai, neramumai (galbūt ir kariniai) ir išsilaisvinimas. Ką tai galėtų reikšti? Nuo ko vaduosimės? Iš kurios pusės tie pokyčiai – Rytų ar Vakarų?

Panaši astrologinė padėtis buvo 1991 m. Tuomet, pagal 1918 m. vasario 16 d. brėžinį, turėjome išsilaisvinti. Nepriklausomybės horoskope buvo ir papildomų ženklų 1988 – 1989 m., bet esmės tai nekeičia – 1991 m. neramumai ir laisvė. Jei kokiam nors astrologui tada buvo ar būtų šovusi į galvą mintis pažvelgti į okupuotos Lietuvos brėžinį, tai klausimas „laisvė nuo ko?“ neturėjo kilti. O štai dabar padėtis visiškai kitokia. Esame Europos Sąjungos nariai. Pašonėje nedraugai vėl neramūs.

Kalbant apie nedraugus, buvo įdomu astrologiškai stebėti praėjusias V. Putino dienas. Kaip jis jautėsi, kai nužudė B. Nemcovą, ko tikėjosi kovo 1 –ąją, kokios nuotaikos buvo apsėdusios tas dešimt dienų, kai buvo pasislėpęs. Kad nebuvo tai nei mirtis, nei perversmas šio tinklaraščio skaitytojai žinojo jau vasarį. Laukėme tam tikros apgaulės, mulkinimo, gudravimo.

Jei B. Nemcovą būtų nušovę pvz.: vasario pradžioje arba balandį, galėtume iš karto įtarti artimiausią V. Putino aplinką. Dabar tokie įtarimai turėtų būti atsargesni. Reikalas tas, kad V. Putinui vasario antra pusė ir kovo pradžia buvo ganėtinai sėkmingas laikas politinei veiklai – šiek tiek atslūgo įtampa (taip pat ir su artimiausia aplinka), buvo palanku stiprinti savo valdžią. Oponento nužudymas, siekiant pakenkti valstybės vadovui, turėjo kažkaip atsispindėti pastarojo horoskope, bet jokių rimtesnių tą patvirtinančių ženklų man rasti nepavyko. Vasario 26 – 27 d. buvo palankios kūrybiškai spręsti problemas, daryti sumanius politinius manevrus. Tačiau V. Putinas buvo jautrus. Jo paties (galbūt) žengtas žingsnis jam buvo skausmingas. Kažkas įvyko tomis dienomis tokio, kas širdį veriančiai turėjo priminti kadaise išgyventus, nemalonius įvykius. Vasario 28 d. vakare (ir kovo 1 d. rytą) nuotaika tvyrojo ypač pesimistinė ir nervinga. Bet kovo 1 d. reikalai pakrypo teigiama linkme. Nedidelės maskviečių dalies tyli gedėjimo ceremonija buvo V. Putino sėkmė.

Kovo 5 d. nieko baisaus neįvyko. Kovo 4 –ąją taip pat. Galėjo justi šiokią tokią pasitikėjimo savimi krizę (abejones, nerimą) ir vien dėl šitos priežasties laikinai atsitraukti. Pavasario depresija truko iki kovo 9 d. O gal iki kovo 10 d. Kažkas džiaugsmingo įvyko tomis dienomis (kovo 9, 10) – galbūt kokie slapti ir labai teigiami susitikimai, susitarimai, o gal jo paties galvoje užgimė nauja perspektyva, atsirado viltis, pavyko rasti sudėtingos situacijos sprendimą ir akyse tapo šviesiau. Kovo 11 – 12 d. buvo palankios ryžtingai atsisakyti ko nors, reorganizuoti, tačiau per išsiblaškymą ir negebėjimą susikaupti tą turėjo būti labai sunku padaryti. Jam melavo, o galbūt jis pats melavo. Susitikimai, jei tokių būta, buvo įtempti.

Iš visų tų dienų, kai buvo pradingęs, pačios sunkiausios buvo kovo 13 – 15 d. Žodžiu, jei jau mirė (buvo nuverstas, patyrė insultą ir t.t.) – tai mirė kovo 14 d. Jei rimtai, tai tuo metu galėjo kilti nemenkų konfliktų, galėjo atsirasti ypač erzinančių kliūčių.

Balandis V. Putinui labai sunkus mėnuo ir dėl slegiančios dvasinės būsenos (kankina vienatvė, jausmas, jog jį paliko, išdavė, jog nėra kuo pasitikėti), ir dėl nesutarimų su artimiausia aplinka, konfliktų dėl pinigų, dėl kadaise duotų pažadų, prisiimtų įsipareigojimų. Balandžio 4 d. laukia Mėnulio užtemimas, kuris nieko gero V. Putinui nežada – dabar padarytos klaidos kainuos labai brangiai. Itin pavojingas laikas jam bus nuo 2015 m. liepos vidurio iki 2015 m. lapkričio pabaigos: tikėtini dideli negatyvūs pokyčiai arba visiškas krachas. Sveikata taip pat gali smarkiai šlubuoti. Beje, iš praktikos jau aišku, kad kuo prastesni V. Putino popieriai, tuo beprotiškesnis, su sveika logika prasilenkiantis (iš pirmo žvilgsnio) jo elgesys.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė