Kai kapuose užges paskutinė Vėlinių žvakė, tai ir prasidės. Lapkričio 6 – ąją, nuo rugpjūčio atbulai Žemės atžvilgiu keliaujantis, Uranas grįš į Avino ženklą, kuriame liks iki 2019 – ųjų kovo. Tą pačią lapkričio 6 – ąją Mėnulio mazgai aštuoniolikai ateinančių mėnesių pereis į Ožiaragio (pietinis, Ketu) ir Vėžio (šiaurinis, Rachu) ženklus. Lapkričio 7 – ąją į Šaulio ženklą įžengs (ir išbus jame iki 2019 m. gruodžio) Jupiteris. . Tai reiškia, kad lapkričio pradžioje keisis laiko tonas, skambesys, ims pūsti nauji vėjai.

Labai gali būti, kad ši nauja laiko mozaika bus lyg viršukalnė to, kas pastaruosius metus kunkuliavo viešojoje ir visuomenės pogrindžio erdvėje, ir kartu paskutinis laiptelis prieš naują istorijos puslapį 2020 – 2021 m.

Tik pradėjusi nagrinėti, ką mums reikš Mėnulio mazgai Ožiaragio ir Vėžio ženkluose, pastebėjau tokį įdomų dalyką: praėjusį kartą, kai mazgai keliavo Vėžiu ir Ožiaragiu, 2000 m. kovo 28 d. Lietuva pradėjo realias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. O 2001 – aisiais (mazgai vis dar Ožiaragyje/Vėžyje) vyko pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyventojų surašymas. Darbas virė balandžio mėnesį, surašyti pavyko 3 483 972 nuolatinių gyventojų. Baigiantis šiam ciklui, praėjus beveik aštuoniolikai metų, pagal šių metų sausio mėnesio statistikos duomenis, Lietuvoje yra 2,81 mln. gyventojų.

2000 m., kai prasidėjo derybos dėl narystės Europos Sąjungoje, Saturnas buvo Jaučio ženkle. Jautis yra išgyvenimo, išlikimo, būtinų resursų, kad liktum gyvas, ženklas. Jis žymi prasmės pojūtį, vertybes, taip pat ir savivertę. Viena vertus, siekdami ekonominio, fizinio saugumo bei norėdami iš tiesų būti Europa, o ne šalia jos ar kažkur priešingoje pusėje – stojome į Europos Sąjungą. Kita vertus, aštuoniolika metų pragyvenimui būtinų išteklių trūkumas, nereikalingumo, beprasmiškumo jausmas tėvynėje, vertybiniai klausimai (mano vertybės nesutampa su jūsų vertybėmis) vertė masiškai ieškoti naujų namų svetur, emocinio saugumo jausmo (Šiaurinis Mėnulio mazgas Vėžyje).

2018 m. lapkričio 6 d. į Vėžį/Ožiaragį perėję Mėnulio mazgai išliks juose iki 2020 metų gegužės ir vėl į juos grįš tik 2037 – aisiais. Labai gali būti, jog šį kartą mazgų buvimo minėtuose ženkluose poveikis bus dar įdomesnis nei jis buvo prieš aštuoniolika metų, nes Ožiaragyje dabar ne tik Pietinis Mėnulio mazgas, bet ir Saturnas.

Ožiaragio ženklas labiau iš neigiamos pusės (o šiuo atveju, kalbant apie Pietinį Mėnulio mazgą, mums labiau rūpi neigiama pusė, ne šviesioji, ne dvasinė)  žymi visuomenę kontroliuojančias jėgas. Ožiaragis yra primestos kaltės ir gėdos, paklusnumo ir baimės simbolis. Tai draudimai, suvaržymai, ribojimai, taisyklės, bausmė. Patriarchatas, patriarchalinės visuomenės tradicijos. Tradicinės religijos. Valstybės aparatas, apskritai valdžia, o ypač tie, kurie valdžioje ne iš idealizmo, o dėl autoritariško troškimo kontroliuoti, būti galios pozicijoje. Jėga ir prievarta prieš silpnesnį, siekis kontroliuoti, valdyti silpnesnius. Tvarką valstybėje palaikančios institucijos, vyraujanti sistema, o taip pat ir jėgos struktūros. Tėvas – feodalas („tėvo žodis paskutinis“). Ožiaragis taip pat yra depresijos, kančios, sielvarto simbolis. Karma. Žodžiu, labai galingas yra Ožiaragio simbolis, aktualus kiekvienam iš mūsų. Kiekvienas turime savo santykį (prisitaikymo arba pasipriešinimo), galbūt ir didelių skaudulių susijusių su tuo, kas aukščiau išvardinta. Ir štai dabar artėja laikotarpis, kai tos temos dar labiau aštrės, virš jų kaupsis debesys, tirštės atmosfera. Mums Lietuvoje tai ypač svarbus, karminis laikas, kryžkelės momentas, kai susidursime su būtinybe išsivalyti savo kolektyvinės pasąmonės namus.

Kai Šiaurinis Mėnulio mazgas Vėžyje, visuomenėje ypač skausmingai aidi nesaugumo, namų, užuovėjos nebuvimo gaida. Labai stipriai išauga poreikis siekti saugumo (tėvynės ir savo šeimos), turėti namus, kuriuose jautiesi saugus, visapusiškai globojamas, kuriuose netrūksta šilumos ir visi būtini poreikiai patenkinti. Žmonės iš naujo mokosi, kaip rūpintis vieniems kitais, kaip globoti, ieško naujų būdų, kaip apsaugoti artimą savo.

Žibalo į ugnį šliūkštelės ir į Šaulio ženklą perėjęs Jupiteris. Šaulio ženkle Jupiteris laikomas „stipriu“, „savo buveinėje“.

Kad suvoktume Jupiterį Šaulyje, turėtume įsivaizduoti kažką didelio ir didesnio – kosmosas, skrydžiai, kitos planetos. Nerūpi Šauliui viena skruzdėlė, o tik didžiulis skruzdėlynas. Plati erdvė, horizontas tolumoj. „Virš manęs žvaigždėtas dangus ir moralės dėsniai many“ – sako Jupiteris Šaulyje. Arba: „Virš manęs žvaigždėtas dangus, o many jokių moralės dėsnių.“ Ir viena, ir kita būtų tiesa. Šaulio tiesa. Jupiteris Šaulyje simbolizuoja filosofinį mąstymą, jo pagrindus, metafizines spekuliacijas, apskritai – tiesos paieškas. Ir štai čia yra pavojingas momentas. Sena patarlė sako: „sek paskui žmogų, kuris ieško tiesos, bėk nuo žmogaus, kuris ją surado“.

Eina ir neša savo tiesą

Kad dar geriau suvoktume Jupiterį Šaulyje, galime iš karto galvoti apie du žmones. Nors visiškai skirtingi, bet abu – tas pats Jupiteris Šaulyje. Pirmasis yra dykumų klajoklis, nomadas. O gal kaubojus iš Laukinių Vakarų. Apskritai romantiška figūra (natūra, struktūra):  laisva, be galo laisvos dvasios, tikra, autentiška, gyvenanti pagal gamtinį, todėl teisingą, supratimą, nepaklūstanti primestiems, dirbtiniems moralės, religijos, ideologijos pančiams, prisitaikanti prie gamtos aplinkybių, neprisirašanti, neužsibūnanti vienoje vietoje, linkusi į nuotykius, avantiūras, optimistiška. Antrasis yra sektos vadovas, partijos lyderis, ideologinis vedlys. Demagogas, radęs savo tiesą. Bet kas, siekiantis savo tiesa (vienintele, neginčijama) įtikinti mases, užsitarnauti masių paklusnią pagarbą, prispausti jas savo autoriteto svoriu, gauti valdžios.  Dar galėtume (turėtume) kalbėti ir apie trečią „Jupiterį Šaulyje“ – bibliotekų žiurkę, knygraužą eruditą, Mokytoją (tikrą, ne tą, kuris tokiu skelbiasi), bet ne šį kartą. Saturnas ir Pietinis Mėnulio mazgas Ožiaragyje, todėl būtent toji priešprieša – tarp autoritarinio, kontroliuojančio, ideologinio ir laisvo, nenorinčio paklusti, siekiančio vaduotis iš pančių – turėtų būti ypač ryški.

Tačiau yra ir šviesioji Jupiterio Šaulyje ir Saturno Ožiaragyje pusė, su kuria, ko gero, kitais metais visi susidursime. Jupiteris Šaulyje yra ekspansija, optimizmas ir entuziazmas. Jeigu būtų per daug į nieką neatsižvelgiančio optimizmo, fontanu trykštančio entuziazmo, atlapaširdžio tikėjimo savo laiminga žvaigžde, jeigu jo nė kiek nenugesintų skeptiškas, sausas, įrodymų ir skaičių reikalaujantis Saturnas Ožiaragyje – netrukus (po metų) daugelio pečius prislėgtų nepakeliamas būties sunkumas. Saturnas saugos nuo kvailysčių, bravūros. Jupiteris vis dėlto duos pakankamai gyvasties ir humoro jausmo, kad neprasmegtume depresyvioje, melancholiškoje Saturno pelkėje.

Lapkričio 6 – ąją atbulai Žemės atžvilgiu keliaujantis Uranas (jis jau taip nuo rugpjūčio) iš Jaučio pereis į Avino ženklą. Tie, kurie laukia Urano Jautyje iššūkių – tektoninio lūžio finansų, bankų sistemoje, esminio vertybių perkainojimo, ekonominių reformų – tegul nenuliūsta, kad visa tai ateis kiek vėliau nei galbūt jie tikisi.  Jautyje Uranas įsitvirtins 2019 m. ir liks jame iki 2026 m. O štai dabar turime paskutinę progą išgyventi Uraną Avino ženkle. Uranas Avine buvo nuo 2010 – ųjų. Prasidėjo viskas labai triukšmingai – Arabų pavasariu. Sirijoje, kaip žinia, tas, kas prasidėjo, dar nesibaigė. Nesakau, kad retrogradinis Uranas kažkaip įtakos karo pabaigą, tačiau atbulai Žemės atžvilgiu judanti planeta paprastai iškelia tuos praeities klausimus, problemas, uždavinius, kuriuos reikia pabaigti spręsti. Galbūt kažką pradėjote (pvz.: naują ir novatorišką projektą), gal gera linkme, labai įžvalgiai galvojote, bet taip ir nedrįsote nei baigti, kas buvo pradėta, nei įgyvendinti netikėtai kilusį nuostabų sumanymą – dabar tam puikus laikas. O gal nespėjote sugriauti, išardyti, nutraukti ką nors, kas visiškai atgyveno ir trukdo jums eiti į priekį – suskubkite.

 

© 2013 – 2018 U. M. Lizdeikaitė