Vieniems protas, kitiems nuojauta jau primygtinai kužda, jog tikrai gyvename ypatingu, reikšmingų permainų metu. Būtent permainų, o ne pasaulio pabaigos, kurios žmonija jau pora tūkstantmečių su neblėstančia viltimi vis tikisi pasirodant. Visų mūsų miegančioji atmintis žino – panašių lūžio taškų istorijoje būta ir anksčiau, po saule nėra nieko naujo. Tie pokyčiai – nors kupini griaunamosios, ardomosios jėgos – yra galingo atsinaujinimo, naujos evoliucijos pakopos pradžia.

 

Pirmas besikeičiančių laikų astrologinis ženklas pasirodė 2007 – aisiais, kai Plutonas – tolima, plika akimi danguje nematoma, nykštukinė planeta – perėjo į Ožiaragio ženklą. Dar po maždaug septynerių metų atgimė ir iki šiol pilnas gyvybės seniai pamirštas jausmas – nerimas dėl galimo karo. Pasaulyje vis daugiau nesaugumo, vis mažiau stabilumo ir, regis, pabaigos tam nematyti. Daugeliui kyla klausimų, kada ir kaip pasikeis mūsų dabartis, kuo čia viskas baigsis?  Kiti apskritai atsisako kuo nors tikėti, nes juk šiais laikais niekas nieko dorai prognozuoti negali. Vieni sako vienaip, kiti sako kitaip ir nieko tikro, išskyrus tai, jog aplinkui pilka, gūdu ir kainos kils.

Kad ir kas ką manytų, iki 2025 – ųjų šviesulių mozaika danguje įspūdinga, stogą plėšianti. Pagal ją, labai tikėtina, jog šio laikmečio kulminacijos sulauksime jau visai netrukus, 2020 – 2021 m. 2020 – aisiais trys lėtai Žemės atžvilgiu judančios planetos – Jupiteris, Saturnas ir Plutonas – atsidurs tame pačiame Ožiaragio ženkle. Tai bus vadinamasis išorinių planetų „steliumas“ (sankaupa). Per du tūkstančius mūsų eros metų tokių steliumų tebuvo vos 25 ir visi jie žymėjo ypač svarbius lūžio, posūkio momentus istorijoje, reikšmingus pokyčius visuomenėje, politinėje erdvėje. Paskutinį kartą išorinių planetų steliumas susidarė 1989 m., kai griuvo Sovietų Sąjunga. Steliumas švietė ir tuomet, kai žlugo Romos imperija, o taip pat ir Vakarų Romos imperija, kai užgimė Islamas, prasidėjo Reformacija, Apšvietos amžius, pirmoji ir antroji industrinė revoliucija, Antrasis pasaulinis karas.

Lyg to būtų maža, 2020 m. pabaigoje Jupiteris ir Saturnas vienu metu pereis į Vandenio ženklą, ko nebuvo jau maždaug 800 metų. Ir tai dar ne viskas, bet palikime astrologams tas dangaus ženklų sąvokas ir kitas astrologines subtilybes. Daug svarbiau žinoti patį išaiškinimą, prognozę, o ji štai kokia: dabar triukšmingai ir galingai baigiasi didžiulis žmonijos evoliucijos ciklas ir iš lėto kalasi naujojo daigai. Daugmaž 2014 m. mūsų civilizacija jau labai sparčiai ėmė nerti į chaosą, prasidėjo greitas buvusio laikmečio ardymas. Dugną pasieksime 2020 – 2021 m. ir jame išbūsime iki 2024 – ųjų.

Viena vertus, būti „dugne“ labai gerai – žemiau kristi nebėra kur, blogiau jau nebus. Atsispyrus į dugną, kylama tik aukštyn. Kita vertus, kol tikrai pajusime, kad laikai pasikeitė ir globalūs, pasaulio reikalai ėmė suktis į gera, kad atėjo naujasis renesansas (2025 – 2026 m.), turėsime apytiksliai ketverius metus kažkaip išgyventi dugne.

Žibalo į ugnį šliūkštelės ir visai netrukus, kovo 6 d., į Jaučio ženklą pereinanti  dar viena labai lėtai Žemės atžvilgiu judanti planeta – Uranas. Praėjusių metų gegužę jis jau buvo trumpam įžengęs į Jautį, bet lapkritį dar sugrįžo į Aviną, o štai dabar atsidūręs Jaučio ženkle, jau jame išbus iki 2026 m.  Paskutinį kartą Uranas Jautyje buvo prieš 84 metus, 1934 – 1942 m.

Zodiako ženklas, kuriuo keliauja Uranas, žymi tas sritis, kuriose vyksta didžiausi pokyčiai, revoliucija, kažkas netikėtai subyra, kažkas kuriasi naujo. Jautis astrologijoje yra išlikimo instinkto simbolis, žymi viską, kas susiję su išgyvenimu, pradedant pinigais (finansai, bankai, apskritai ekonomika), maistu (žemės ūkis, žemė kaip teritorija, valstybė), apranga (mada, lengvoji pramonė), baigiant mūsų vertybėmis, egzistavimo prasmės jausmu ir pačia Žemės planeta, jos klimatu. „Tikėkis netikėto, lauk nelaukto!“ – štai pagrindinė pamoka, kurią išmoko astrologai, stebėdami prieš 238 metus atrastą Uraną. Šios planetos tranzitų išraišką tiksliai prognozuoti itin sudėtinga. Negalime atmesti ir žmogaus (žmonijos) gebėjimo genialiai improvizuoti, atsitikus tam, kas visiškai nelaukta, prisitaikyti prie netikėtumų. Apskritai, kalbant apie Uraną, kuo kūrybiškiau mąstysite, tuo būsite arčiau teisybės.

Daugelis šiuo metu pranašauja netrukus atūžiant ekonominę krizę ir tikrai nemenka tikimybė, jog ji bus. Bet astrologinis vaizdas platesnis – jame matyti ne finansų sistemos žlugimas, o didžiulė revoliucija ekonomikoje, nauja epocha. Revoliucijos, kaip žinia, gali būti dvejopos: nors ir nešančios intensyvius, griausmingus pokyčius, bet, vaizdžiai kalbant, „dainuojančios“, be didelių aukų, arba kruvinos, su be perstojo veikiančia giljotina.

Žvelgiant į praeitį, kai Uranas keliavo Jaučiu 1934 – 1942 m., iš pradžių niekas nieko blogo nenujautė. Pačioje 1933 – iųjų pabaigoje Vokietijos kancleriu tapęs Adolfas Hitleris per tris metus pašalino nedarbą ir prikėlė ekonomiką. Sovietų Sąjungoje įsisiautėjo „vartojimo karštinė“, parduotuvėse netrūko maisto. „Gyvenimas pagerėjo, draugai; gyventi tapo linksmiau“ – garsi J. Stalino anų laikų frazė. Franklinas Ruzveltas (kaip ir A. Hitleris) JAV pradėjo naujas, drąsias iniciatyvas („Naujasis kursas“), kad būtų pažabota ekonominė krizė. Tačiau šio Urano Jautyje laikmečio metu ekonomines reformas lydėjo  teritorinių pokyčių siekis – visi žino, kuo tai baigėsi.

1850 – aisiais (Uranas Jautyje 1850 – 1859 m.) prasidėjusi masinė industrializacija, sukūrusi masinę gamybą, masinę produkcijos paklausą ir masinę rinką, įžiebė milžinišką pasaulio ekonomikos plėtrą. Šis laikotarpis išsiskyrė kapitalų koncentracijos stiprėjimu bei transporto revoliucija (lūžis tarptautinėje prekyboje). Tačiau JAV 1857 – aisiais įvyko didelė ekonominė krizė, panika, kurios metu bankrutavo daugybė bankų ir įmonių, smarkiai išaugo nedarbas. 1853 – aisiais kilo garsusis Krymo karas, kurio metu, kai kurių istorikų skaičiavimu, aukų buvo daugiau nei JAV pilietinio karo metu.

Urano Jautyje metu galima tikėtis netikėtų gamtinių kataklizmų – daugiau išsiveržusių ugnikalnių, daugiau cunamių ir uraganų. Labai gali būti, jog dauguma tų kataklizmų bus ne žmogaus veiklos ir gamtos sąveikos padarinys (pvz.: Fukušimos avarija), bet motinos gamtos balsas (ugnikalniai, žemės drebėjimai).

Iki 2022 -ųjų Uranas Jaučio ženkle keliaus per Lietuvos Respublikos gimimo brėžinio sferą, kuri simbolizuoja visuomenės sveikatos apsaugą, kariuomenę, valstybės tarnybą, biurokratinį aparatą, samdomus darbuotojus bei profesines sąjungas. Išvardintose srityse galima tikėtis rimtų pasikeitimų. 2022 m. Uranas kirs svarbų tašką, kuris žymi santykius su užsienio valstybėmis, partnerystę. Laukia rimti pokyčiai.

Bet, ko gero, suvokti dabartį, kad ateitis ir likimas neužkluptų lyg aklas kupranugaris, yra dar svarbiau nei iš anksto žinoti būsimas laikų gaires.  Šie metai, kol Jupiteris vis dar Šaulyje, puikūs plėsti supratimą (vis dar ne vėlu), kas yra tikra, kas iš tiesų turi prasmę, ir pritaikyti visa tai sau, savo gyvenimui. Gyvendami laike (lyg tarpuvaldžiu) tarp dviejų milžiniškų ciklų – vieno baigties ir kito pradžios – stebime, kaip didžiulio nesaugumo jausmo apimti elementai (valstybės, institucijos, pavieniai asmenys) bando reguliuoti, drausti, riboti, kurti taisykles, įstatymus, gaivinti papročius, taip bandydami išgyventi ir išlaikyti savo svarbą, reikšmę smarkiai besikeičiančiame pasaulyje. Kita vertus, ir patys esame daugiau ar mažiau aktyvūs savo laikmečio herojai. Kaip tai kuo tikime ir ko iš tiesų reikia mūsų sieloms atliepia visuomenė, kurioje gyvename? Kaip rasti savo vietą, funkciją, vaidmenį visuomenėje, kaip išskleisti savo potencialą, jaustis reikalingu, neatstumtu? Visi suprantame, jog jei visuomenė nėra pakankamai laisva, atvira, pakanti, jei ji neatspindi giluminių didžiosios žmonių dalies evoliucinių poreikių, troškimų, tai juk ji privalo keistis ir vystytis! Tačiau šie metai jau tokie – nors visos tos tapatybės, savo pozicijos visuomenėje paieškos yra svarbios, pernelyg į jas įsitraukus laukia didelis nusivylimas, tuštumos jausmas. Todėl, kad pagrindinė šių metų dangaus siunčiama žinia ne ta. Šie metai mums duoti, kad suvoktume, kas iš tiesų esame – ne profesija, ne statusas visuomenėje, ne patiktukų kiekis socialiniuose tinkluose, ne ūgis, svoris ir lytis, ne ką žmonės pasakė ar pagalvojo – ir kur yra mūsų užuovėja, iš kur pasisemti emocinio saugumo, kurio visiems trūksta ir trūks vis labiau. Visi atsakymai sielos gelmėse.

 

 

 

 

© 2013 – 2018 U. M. Lizdeikaitė