„Kas iš tų astrologinių prognozių, jei jos pasirodo post factum“ – sako, ir teisingai sako, žmonės. Bet yra ir kita medalio pusė: tikslios ir laiku pasirodžiusios prognozės, kurios lyg šauksmas tyruose – niekieno negirdimos ar užsispyrusiai nenorimos girdėti. Štai spalį šiame tinklaraštyje aptarėme, kad šiuo metu yra ypač palanki terpė tarptautinio terorizmo plėtrai, augimui, galingai jėgai tyliai, bet smarkiai didėti. Buvo ženklas, buvo tam tikra šviesulių konfigūracija (tikslus jos susidarymo laikas – spalio 11 – 16 d.), kuri, jei jau matėsi astrologų brėžiniuose čia, Lietuvoje, tai astrologams, bendradarbiaujantiems su slaptosios žvalgybos tarnybomis, turėjo šviesti ryškiai ir iš tolo. Kodėl jie ten, tose tarnybose, nepaklausė savo astrologų, kodėl nebuvo tam pasiruošę, kodėl neužkirto kelio?
Reikalas, ko gero, štai koks. Taip vadinamos pasaulietinės arba mundaninės (iš lot. k. „mundus“) astrologijos prognozės yra daugiasluoksnės. Iš pradžių žiūrime bendrą padėtį pasaulyje. Matome pvz.: Saturno ir Neptūno kvadratūrą, Jupiterio ir Plutono triną ir t.t. Matome daugybę konfigūracijų, pagal jas braižome reikšmingas laikmečio gaires, narpliojame simboliką. Kartais tos gairės duoda užuominą, į kurią pasaulio pusę, į kurią šalį reikia atkreipti dėmesį. Kartais jokių užuominų nebūna, reikia ieškoti patiems. Štai ir antras sluoksnis – kur nukryps konkretaus astrologo akys? Kas jam pačiam įdomu?
Jeigu mes matome, kad atėjo laikas ir kyla banga, auga terorizmo grėsmė, didėja pavojus, tai, net jei pats tas konkretus ženklas (kaip pvz.: tas, kuris buvo spalio vidury) ir neturėtų tuoj pat (sic!) iššaukti baisių tragedijų, bet jau numanome, kad jų galima tikėtis netolimoje ateityje, todėl traukiame mums svarbių valstybių brėžinius ir ieškome pavojaus toliau.
Rugsėjį buvo du užtemimai, vienas ypač reikšmingas Europai. Tiesą sakant, tai buvo jau antras ypač reikšmingas Europos Sąjungai užtemimas šiais metais. Abu kartus pavojus turėjo ateiti per sienas, iš užsienio. Lapkritį jau veikia Saturno – Neptūno kvadratūra. Laikmetis daugiau nei neramus. Sunku pasakyti, kodėl prancūzų astrologų, dirbančių slaptosiose tarnybose, dėmesio neprikaustė Prancūzijos gimimo brėžiniai (ypač Pirmosios Prancūzijos Respublikos brėžinys), kuriuose tragedijos tikimybė matėsi plika akimi.
Atvirai kalbant, štai tokią valandą ir galvoji – ar žmonės en masse pajėgūs pasipriešinti fatumui, jo išvengti, užbėgti už akių, ar vis dėlto tas, kas lemta, tas ir įvyks? O jeigu nebūtų šitos mus visus sukrėtusios nelaimės, ar mes kaip kolektyvinis vienetas, kolektyvinė pasąmonė išgyventumėme dabar visu smarkumu Saturno – Neptūno įtampos aspektą, kurio metu iš pirmo žvilgsnio taip aišku, kas yra kankiniai, o kas kankintojai, o po to jau lyg ir nebeaišku. Istoriškai taip jau klostosi, kad nusikaltimai, įvykdyti SA-NE ciklo įtampos fazėse, palieka be galo daug paslapčių, jausmą, jog „ne iki galo viskas aišku“, tampa sąmokslo teorijų pagrindu.
Rusijos antskrydžiai Sirijoje ir žudynės Paryžiuje liudija, kad jau tikrai įžengėme į naują, maždaug metus (iki 2016 m. spalio), truksiantį tarpsnį, kai idealai, apie kuriuos tiek kalbėta ir rašyta, kurie jau tvirtai įsišakniję kolektyvinėje pasąmonėje, daužomi į šipulius. Tai yra kančios ir kentėjimo dėl idealų laikmetis, ideologijos žiauraus tikrinimo metas – jei ji atitrūkusi nuo realybės, nebeatitinka laikmečio dvasios, tai tegul eina lauk. Istorija rodo, kad nebūtinai tas ideologijos pokytis yra labai sėkmingas, bet štai Lenkijos „Solidarumas“ 1980 – aisiais, ko gero, buvo vienas iš nedaugelio teigiamų pavyzdžių. Ką tik Lenkija ir vėl pakeitė kursą, bet dabar ji pasuko radikaliai dešinėn.
SA – NE kvadratūros metu įvyko ir Karibų krizė, ir sovietų intervencija į Afganistaną. Stalinas galutinai tapo vienvaldžiu diktatoriumi.
Narpliojant brėžinius, aišku viena – įtampa pasaulyje neslūgs, o tik augs iki 2020 – 2021 m. Nereikia astrologo, kad numanytum, jog tai, kas įvyko Paryžiuje, ne pabaiga. Šis gruodis (kaip ir visi kiti metai) bus įtemptas. Pavasarį, kartu su labai tiršta politine atmosfera, yra ir didelė atsinaujinančio tarptautinio ekonominio nuosmukio tikimybė.
Dabar ir kitais metais bendra nuotaika tokia, kad žmonės labiau nei bet kada bus linkę ieškoti atsakymų – visiškai nusisukti nuo religijos ar panirti joje, taip lyg apsisaugodami nuo aplinkui tvyrančios neramybės. Aktyvesni bus sektantai, įvairūs „gelbėtojai“, gali atsirasti naujų religinių judėjimų.
Bet man svarbiausia, kas bus Lietuvoje. Padėtis tokia, kad astrologui, ko gero, verta nesiblaškyti, o susitelkti ties savo kiemu.
Kol kas rimtos grėsmės Lietuvai nematau. Be abejo, yra užaštrinti finansų klausimai – turime ruoštis galimai tarptautinei krizei, planuoti ne į optimistinę, o į pesimistinę pusę. Grėsmės nuojauta turėtų atsinaujinti sausį, sausio vidury. Tačiau tai, ko gero, bus tik nuojauta, reakcija į įvykius pasaulyje. Tiesą sakant, nagrinėjant mūsų valstybės brėžinius, šį kartą ypač atkreipiau dėmesį į D. Grybauskaitę, kuriai gruodžio vidurys, sausio pradžia, nepaisant kelių palankesnių dienų, – sudėtingas, krizinis periodas. Maždaug prieš septynis metus prezidentės gyvenime buvo reikšmingas posūkis, priimti svarbūs sprendimai (čia nereikia ypatingos įžvalgos – 2008 m. jau buvo priešrinkiminis laikas ). Tai štai dabar, o vėliau ir 2016 m. liepą – spalį, pasijus realios to sprendimo ir apskritai sprendimų per septynerius paskutinius metus, pasekmės. Blogai tai buvo ar gerai, kokių klaidų padaryta. Paprastai tokiu metu žmogus abejoja, nepasitiki savimi, jaučia spaudimą, yra smarkiai kritikuojamas. Aplinkybės klostosi nepalankiai, daugėja apribojimų, veiksmų suvaržymo, stinga palaikymo idėjoms. Silpsta įtaka, autoritetas, kartais net kyla šioks toks pavojus esamam status quo. Darbas einasi lėtai, gerokai lėčiau nei norėtųsi. Iš esmės, tai kantrybės išbandymo laikas – dirbk kaip juodas jautis, sumažink ambicijas ir nesitikėk įvertinimo. Tai vienintelis būdas išgyventi šį laikmetį kuo ramiau, kuo mažiau prarandant. Problema dar ir ta, kad nuo 2016 m. vasario pabaigos iki 2017 m. kovo pradžios, prezidentės brėžinyje „aktyvuosis“ dar viena, bent jau iš pradžių, ganėtinai sudėtinga konfigūracija. Ji nėra vienareikšmė, nebūtinai vien negatyvi. Tačiau, jei žmogus nesupranta, kas su juo ir aplinkui dedasi, tai iš pradžių, keletą mėnesių, lieka ypatingoje sumaištyje, dvasiniame nuopuolyje, tikėjimo ateitimi ir savimi praradime. Gali atrodyti, kad kelias buvo pasirinktas neteisingai, kaip reikiant slėgti atsakomybė ir įsipareigojimai. Dažnai žmonėms ima rūpėti gyvenimo prasmės klausimai ir, net jei anksčiau jautėsi ateistais iki širdies gelmių, aukštesnės realybės paieškos, dievoieška. Fizinė savijauta prastesnė, kamuoja energijos trūkumas. Yra pavojus patikėti kažkuo, susižavėti iš pirmo žvilgsnio patrauklia idėja, o vėliau smarkiai nusivilti. Yra pavojus, sąmoningai ar nesąmoningai, pačiai apgauti, bet tai bus labai pavojinga, nes bet kokia netiesa tokiu metu be galo greitai išplaukia į paviršių. Bet. Laikui bėgant – kaip matote, tos konfigūracijos poveikio laikotarpis pakankamai ilgas, maždaug vieneri metai – žmogaus laukia ypatingo dvasinio virsmo, savotiško nušvitimo galimybė. Tokia pasitaiko kartą gyvenime ir tai ne visiems. Praėjus visiškos nevilties ir pasimetimo tarpsniui, žmogus pakyla naujai – tvirtesnis nei buvo, tikėdamas savimi, idealistas jau gerąja prasme, pilnas kūrybinių jėgų, su aiškia ateities vizija.
© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė
