Ciklinio požiūrio į žmonijos istoriją bei Visatos vystymąsi laikėsi ir arabų astrologai. Astrologija Arabų kalifate klestėjo VIII – XIII a., tuo metu, kai arabų širdys liepsnojo begaliniu žinių troškimu. Kai Adamas Mezas (1869 – 1917) pavadino VIII – XIII a. laikotarpį islamo renesansu, jis neturėjo omeny atgimimo, o tik sužydėjimą, aukščiausią kultūros ir civilizacijos tašką. Nedavė Kalifato gyventojams (kuriuos sąlyginai vadinu „arabais“) ramybės kankinanti nuojauta, kad graikai, indai ir bizantiečiai – ypač bizantiečiai – žino tą, ko jie nežino. Prasidėjo karštligiška žinių medžioklė, pamišimas dėl bibliotekų, pasitaikydavo net kiekvieno bibliofilo išsvajotos pabaigos – tais laikais nemažai mirė „užvirtus knygų lentynai“. Nors iki VIII a. jau buvo sunaikinta didžioji dalis rašytinio senovės graikų palikimo (visais klausimais), tačiau to, kas dar buvo likę, buvo gerokai daugiau nei XV – ame amžiuje, kai Medičiai ir kiti (italai) paskubom surinko nepražuvusias nuotrupas, prieš turkams užgrobiant Konstantinopolį. Taip išeina, kad didžioji dalis to, ką šiandien žinome apie graikų astrologiją, mus pasiekė per arabiškąjį vertimą. Arabai tęsė helenistinę tradiciją, taip pat iš jų perėmė ir Didžiųjų metų koncepciją. Po VIII a. arabų astrologai jau tvirtai tikėjo, kad Didieji metai trunka 36 000 metų, kad juos sudaro dvi fazės po 18 000 metų. Šis skaičius, be abejonės, buvo perimtas iš Platono, tačiau, kitaip nei Platonas, arabai tvirtino, kad kiekviena fazė prasideda nuo silpnos konjunkcijos 0⁰ Avine. Buvo manoma, kad paskutinė tokia konjunkcija įvyko 3101 m. pr. m. e. vidurnaktį iš vasario 17 į 18 d., kai pratrūko biblinio tvano lietūs. Kaip ir Platonas, arabai tikėjo, kad viena fazė žymi dvasinį progresą, o kita – regresą, tačiau nėra aišku, kokiai fazei jie priskyrė savo gyvavimo amžių.

Arabų astrologai nebuvo vien vertėjai ir akli pasekėjai. Nebuvo jie ir pernelyg linkę į mitologiją, neapsiribojo vien tuo, kas neapčiuopiama, stengėsi sujungti simbolinę astrologinę filosofiją ir rimtas šviesulių judėjimo Žemės atžvilgiu studijas. Vėliau visa tai bandė susieti su istoriniais duomenimis, suvokti žmonijos istorijos evoliuciją. Tačiau europiečiai arabiškąsias chronologines sistemas įsisavino tik iš dalies, paviršutiniškai: viena vertus, skaičiavimai jų buvo sudėtingi, ko gero per sudėtingi Europos protams, kita vertus, europiečiai laikėsi įsikandę krikščioniškosios laiko tėkmės sampratos – nuo Pasaulio sutvėrimo iki Paskutiniojo teismo dienos. Vienas garsiausių to meto astrologų buvo persas Abu Ma`šaras (Ja`far ibn Muhammad Abu Ma`shar al-Balkhi, 787 – 886) iš Chorasano, kuriam priskiriama apie 50 veikalų autorystė. Nors ir nebuvo didžiausias novatorius, tačiau jo tekstai padarė milžinišką įtaką europinei astrologijai ir istorijai.

Kitaip nei matematiškoji arabų, indiška astrologinių amžių sistema buvo patraukli, žavėjo savo mitologiniu paprastumu. Yra duomenų, kad indai jau 3000 m. pr. e. naudojo babiloniečių graikams perduotą šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą. Tačiau kai kurie tyrėjai tvirtina, kad indiškų jugų sistema susiformavo pirmaisiais mūsų eros amžiais, kai į Indiją sugrįžo helenistinės idėjos. Apibūdindami laiką, indai mėgino sujungti viename kvėptelėjime nebūtį ir būtį. Todėl pats mažiausias jų laiko vienetas truti yra lygus 0,0000074 sekundės, o stambiausias skaičiuojamas trilijonais metų. Asirų Didieji metai, t.y. pilnas ciklas, 432 000 metų, sutampa su taip vadinama Kali juga, deivės motinos Kali valdymo laikotarpiu. Kaip ir arabiškieji metai, Kali juga prasidėjo silpna konjunkcija 0 ⁰ Avine 3101 m. pr. m. e. Pagrindinis indų mitologinis vienetas yra vadinamas Maha juga, kuri trunka 4 320 000 metų ir dalijasi santykiu 4:3:2:1 į štai tokias dalis:

Krita juga (aukso amžius) 1 728 000 metų = 4

Treta juga (sidabro amžius) 1 296 000 metų = 3

Dvapara juga (vario amžius) 864 000 metų = 2

Kali juga (žemiškasis arba tamsos amžius) 432 000 metų = 1

Visas ciklas žymi dvasinę ir materialinę involiuciją nuo pirmapradžio aukso amžiaus iki dabartinio (?) tamsos amžiaus. Pats ciklas baigtinis, tačiau jis – tik dalis begalinės „ciklų cikluose“ eilės. Tūkstantis Maha jugų sudaro vieną Brahmos dieną (Kalpa). 360 Brahmos dienų sudaro vienerius Brahmos metus. 1000 Brahmos dienų yra Brahmos gyvenimas, o du Brahmos gyvenimai yra Brahmos amžius. Pagrindinis visų šitų skaičių – dienų, naktų, gyvenimų – konstrukcinis vienetas yra 360 metų, t.y. Dieviškieji metai arba vieneri sielos gyvenimo metai.

Tačiau pakaks apie milžiniškus laikotarpius. Negalime protu aprėpti to plataus vaizdo, kuris, bent jau kol kas, yra pagaulus tik metafizinės pasaulėžiūros žmogui, bandančiam įminti laiko ir Visybės prigimtį, bet galime gilintis į smulkesnį, teleskopą iškeisti į mikroskopą ir mėginti suvokti, kas dėjosi, dedasi bei dar dėsis mūsų trumpame gyvenime. Gilesnis suvokimas žmogui neleidžia tapti likimo įkaitu, sumažina fatalizmą, padeda produktyviau išnaudoti laiko momentus. Norint suprasti laiko tarpsnį, iš pradžių reikia nagrinėti bendras vyraujančias tendencijas, vėliau – konkrečios valstybės horoskopą. XX a. šioje ciklinės astrologijos srityje didžiausias indėlis ko gero priklauso Andre Barbault (g. 1921), John Addey (1920 – 1982) bei Dane Rudhyar (1895 – 1985).

Bendrąsias tendencijas gerai iliustruoja taip vadinamų išorinių planetų – Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno ir Plutono, kuris astrologijoje vis dar planeta – judėjimas Žemės atžvilgiu Zodiako ženklais bei jų tarpusavio aspektai. Ciklas šiuo atveju yra laikotarpis tarp dviejų planetų konjunkcijos. Nuo konjunkcijos iki konjunkcijos, planetos taip pat sudaro ir kitokius aspektus, o būtent – kvadratūrą, opoziciją, triną, sekstilį, kurie vienaip ar kitaip įtakoja laikmečio dvasią. Štai čia išvardinti pagrindiniai išorinių planetų ciklai, kuriuos įdomu aptarti plačiau:

 

Jupiterio – Saturno ciklas. Vidutiniškai konkunkcija kartojasi kas 20 metų. Reikšmė priklauso nuo Zodiako ženklų, kuriuose tuo metu yra planetos, tačiau apskritai imant reiškia pagrindinį istorinio pokyčio ciklą. Paskutinį kartą konjunkcija vyko 2000 m. gegužės – birželio mėn., sekantį kartą vyks 2020 m. gruodį – 2021 m. sausį.

Jupiterio – Urano ciklas. Vidutiniškai konjunkcija kartojasi kas 14 metų. Raktiniai šio ciklo žodžiai yra: verslas, laisvė, naujovė, plėtra, atradimai, tyrimai. Paskutinį kartą vyko 2010 m. gegužę, 2010 m. rugsėjį, 2010 m. gruodį – 2011 m. sausį. Sekantį kartą vyks 2024 m. balandį.

Jupiterio – Neptūno ciklas. Vidutiniškai konjunkcija kartojasi kas 13 metų. Raktiniai šio ciklo žodžiai yra: religija, mistika, ideologija, spekuliacija, infliacija. Paskutinį kartą vyko 2009 m. gegužės – liepos mėn., 2009 m. gruodį. Sekantį kartą vyks 2022 m. balandį.

Jupiterio – Plutono ciklas. Vidutiniškai konjunkcija kartojasi kas 12 metų. Raktiniai šio ciklo žodžiai yra: kova dėl valdžios, smarkūs konfliktai, perdėtas optimizmas, tvirti įsitikinimai. Paskutinį kartą vyko 2007 m. gruodį. Sekantį kartą vyks 2020 m. kovo pab. – balandžio pr., 2020 m. birželio pab. – liepos pr., 2020 m. lapkritį.

Saturno – Urano ciklas. Vidutiniškai konjunkcija kartojasi kas 45 metus. Raktiniai šio ciklo žodžiai: įstatymo ir anarchijos priešprieša, dešiniosios pažiūros ir autoritarizmo politika bei idėjos, medžiagų naujovės. Dabartinio ciklo pradžia, t.y. paskutinė konjunkcija įvyko 1988 metais, o pabaiga bus 2032 metais, kai įvyks kita konjunkcija.

Saturno – Neptūno ciklas. Raktiniai šio ciklo žodžiai yra: demokratija, idealizmas, filantropija, socializmas. Ciklas trunka 36 metus. Paskutinė konjunkcija vyko 1989 m., sekanti laukia 2026 m.

Saturno – Plutono ciklas. Raktiniai šio ciklo žodžiai yra: organizuotas nusikalstamumas, smarki konfrontacija, politinė pertvarka, stiprių aistrų ir jėgų, kurios įkvėpimo semiasi iš praeities, formavimasis. Vidutiniškai konjunkcija kartojasi kas 33 metus. Paskutinį kartą vyko 1982 metais, sekantį kartą vyks 2020 m.

Urano – Neptūno ciklas. Vidutiniškai konjunkcija kartojasi kas 172 metus. Raktiniai ciklo žodžiai yra: revoliucijos, ypač ideologinės bei religinės, švietimas. Paskutinė konjunkcija įvyko 1993 m., sekanti bus 2165 m.

Urano – Plutono ciklas. Vidutiniškai konjunkcija kartojasi kas 127 metus. Raktiniai žodžiai: visuomeniniai neramumai, perversmas, revoliucijos. Paskutinė konjunkcija buvo 1965 – 1966 m., kita bus 2092 m.

Neptūno – Plutono ciklas. Vidutiniškai konjunkcija kartojasi kas 492 metus. Ciklas reiškia didelį istorinį pokytį. Paskutinė konjunkcija įvyko 1891 m., sekanti bus 2383 m.