Ar V. Putinas naudojasi astrologų paslaugomis?

Pamaskvio Barvichos kaime stovi namas. „Namas“ šiuo atveju sąlyginis žodis: pavadinti tiesiog namu tą rytietiško stiliaus, pagodą primenantį, Kinijos imperatoriui gėdos nepadarysiantį, dvarą galėtume tik tuo atveju, jei ir Romano Abramovičiaus jachta būtų „valtis“. Tačiau namas įdomus ne dėl prabangos, tuo labiau, kad kitos kaime stūksančios trobos dar ištaigingesnės, bet dėl numanomos savininko pasaulėžiūros, dvasinės krypties.

Griežtai racionalistinės, antimistinės, pozityvistinės pasaulėjautos asmuo tokio namo nestatys, tuo labiau, netoli Maskvos, t. y. beveik Europoje. Iš bendro vietos konteksto iškrentanti, skrupulingai detalizuota, pasiturinčio Mongolijos chano dvaro kopija byloja, jog jį statė žmogus, kuris, ko gero, labiau vadovaujasi nuojauta ir intuicija nei sausu pragmatizmu. Nė kiek nenustebtum, jei jis laisvalaikį leistų kad ir studijuodamas I-czinį, medituodamas šalia savo auksinių žuvelių tvenkinio, skaitydamas klasikinę kinų literatūrą, budistinius tekstus, jei ypatingą dėmesį kreiptų į sapnus ir ženklus. Žmogus gerbia tą, kas laiko patikrinta, jis ieško įkvėpimo ir kylančių problemų sprendimo būdo protėvių išmintyje, galbūt seka kokia nors senąja tradicija. Dar keisčiau, kai paaiškėja, jog namas priklauso Rusijos gynybos ministrui Sergejui Kužugetovičiui Šoigu. Tai ne pirmas toks jo namas, kiti, kuriuos anksčiau statė, taip pat buvo lygiai tokio pat Azijos stiliaus.

287280

Sergejus Kužugetovičius Šoigu kiniškos tapybos fone

Sergejus Šoigu, vienintelis ministras, dirbęs visose Rusijos vyriausybėse (ministras nuo 1994 m.), kilęs iš pietų Sibiro, tų vietų, kuriose praktikuojamas budizmas ir šamanizmas. Vieša paslaptis, jog jam būnant Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministru, ministerijoje dirbo (tebedirba?) grupė profesionalių astrologų ir stiprių ekstrasensų. Tie patys (ne)patikimi šaltiniai informuoja, jog identiška praktika nuo 2012 metų persikėlė ir į Gynybos ministeriją. Be abejo, įdomiausi tie astrologai, kurie lankosi Barvichos kaime ir ten, litrais maukdami aukščiausios rūšies geltonąją kinų arbatą ir skęsdami astrologiniuose brėžiniuose, ne tik ministrui, bet ir aukščiausiajam šalies pareigūnui mėgina rasti išeitį iš padėties, numatyti pavojų, išsaugoti jo status quo. Ar atsitiktinumas, kad didžiausio pavojaus V. Putino valdžiai ir jo asmeniui metu, jis pasirenka pulti pats, nelaukia, kol bus užpultas? Kas jam pataria, jog štai dabar laikas daryti žingsnį, kuris, nors pats savaime kelia siaubą ir Vakarams dar kartą sudaro įspūdį, jog „Rusijos prognozuoti neįmanoma“, padeda labai sudėtingoje situacijoje užvilkinti, atidėti ar visai išvengti to, ko išvengti be tam tikrų žinių būtų labai sunku, o gal ir visai neįmanoma?

Šiuo atveju, ko gero, ne detalės svarbios – ne geriamos arbatos rūšis, ne vieta, kurioje renkasi astrologai – o ta prielaida, jog prognozuoti tolesnius V. Putino žingsnius, jo ateitį, turėtume numanydami, jog jis yra nuolat konsultuojamas astrologų. Gal iki kokių 2008 – ųjų tokias konsultacijas vertino tik S. Šoigu, tačiau, ar dar prisimenate tas juokingas V. Putino nuotraukas, kur jis, balotiruodamasis antrajai kadencijai, nuogu torsu mėgavosi nacionaliniais žvejybos ir medžioklės ypatumais ministro gimtinėje Tuvoje? Ar jūs tikite, kad S. Šoigu veikla ir įtaka apsiribojo „tikrų vyrų“ laisvalaikio organizavimu?

_44060494_vladimirputin416

eina pas šamaną

Jau beveik metus, nuo 2015 m. vasario, šitame tinklaraštyje kalbame apie Saturno – Neptūno kvadratūrą, kurios poveikį pradėjome justi praėjusių metų rudenį ir kuris prasilaikys bent iki 2016 m. spalio. Minėta konfigūracija nuolat žymėjo svarbius įvykius Sovietų Sąjungoje, o dabar ir Rusijoje. Nagrinėdamas Saturno – Neptūno ciklą, garsus prancūzų astrologas Andre Barbault numatė J. Stalino mirtį 1953 m. ir Sovietų Sąjungos žlugimą 1989 m.

Įdomu ir tai, kad pats V. Putinas, kaip svarbi politinė figūra, iškilo per Saturno – Neptūno kvadratūrą 1998 – 1999 m.

Iš istorijos aišku, kad SA-NE kvadratūra žymi pokyčius valdžios viršūnėje (1926 – 1927 m. L. Trockis ir G. Zinovjevas pašalinti iš Komunistų partijos dėl sudaryto opozicinio bloko prieš J. Staliną, kuris tuo metu jau tampa vienvaldžiu diktatoriumi; N. Chruščiovo nušalinimas nuo valdžios; B. Jelcino atsistatydinimas; L. Brežnevo mirtis), karinį sujudimą (Karibų krizė; Tarybų Sąjungos intervencija į Afganistaną; Antrasis Čečėnijos karas; Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje), ekonominius sunkumus (NEP`o laikai, tuometinės krizės paaštrėjimas ~1927 m.; grūdų krizė 1963 m.; nerealizuota A. Kosygino ekonominė reforma, bendros šalies gamybos apimčių smukimas 40 proc., pasiektas stagnacijos „dugnas“ 1979 – 1982 m.; 1998 m. Rusijos krizė).

Tarkime, kad V. Putinas žino apie šitą Saturno – Neptūno ciklo įtampos fazę. Jis galbūt informuotas, jog XX a. istorijoje taip jau klostėsi, kad penkių buvusių kvadratūrų metu įvykių scenarijus Sovietų Sąjungoje/Rusijoje buvo maždaug vienodas: ekonominis nuosmukis ar karinė įtampa (arba ir viena, ir kita) ir po to, paprastai pačioje fazės pabaigoje, keičiasi valdžios hierarchijos viršūnė. L. Brežnevas, ko gero, mirė savo mirtimi, N. Chruščiovas ir B. Jelcinas buvo priversti atsistatydinti. Tik J. Stalinui SA – NE kvadratūros metu pavyko pasipriešinti kilusiai grėsmei ir sustiprinti savo valdžią. Beje, du kartus. Pirmoji pergalė buvo prieš L. Trockį ir G. Zinovjevą, antroji – prieš maršalo G. Žukovo nenumaldomai stiprėjančią įtaką ir populiarumą (1944 – 1945 m.). Vis dėlto ir J. Stalinui nepavyko išvengti Saturno ir Neptūno ciklo pavojaus – jis mirė konjunkcijos metu, 1953 m.

Iš pirmo žvilgsnio, šiandieninė situacija Rusijoje primena Volando iš „Meistro ir Margaritos“ frazę: „Anuška jau nusipirko saulėgrąžų aliejaus, ir ne tik nusipirko, bet net ir išliejo.“ Jau turime Saturno – Neptūno kvadratūros metu kilusią karinę įtampą – Siriją. Matome ir akivaizdžiai toliau prastėjančią ekonominę situaciją. Tačiau atomazgos gali tekti palaukti. Šį pavasarį, kovo 23 d., vyksiantis Mėnulio užtemimas nėra palankus V. Putinui ir, esant kitokioms aplinkybėms, galbūt galėtų reikšti jo pasitraukimą iš politikos per artimiausią pusmetį, tačiau įspėtas jis, matyt, elgsis kitaip – atleis keletą aukštų pareigūnų, galbūt imsis ryžtingų pokyčių vyriausybėje. Visus 2016 – uosius metus jam ypač turėtų rūpėti kolektyvinė tautos nuotaika, svyruojanti nuo visiško nusivylimo ir perspektyvos nebematymo iki religinių fanatikų siautėjimo. Ekonomika realiai neatsigaus bent iki 2020 m., todėl V. Putino dėmesys ir toliau turėtų būti sutelktas į propagandos stiprinimą, jis ir toliau turėtų likti paranojiškai įtarus savo artimiausiai aplinkai, jei nori (o jis nori) nebūti nuneštas pragaištingos Saturno ir Neptūno kvadratūros bangos.

Putinas, ko gero, tikisi, kad jam, kaip ir Josifui Stalinui, pavyks susidoroti su priešais ir, vienaip ar kitaip, likti valdžioje bent iki 2026 metų (SA – NE konjunkcija). Tačiau jis neturi „lengvinančios aplinkybės“, kuri padėjo Stalinui išgyventi 1944 – 1945 metus, t.y. šalis nėra įvelta į didelį karą.

Kiek man žinoma, Rusijos prezidentą galbūt konsultuojantys astrologai, o taip pat pripažinti politinės astrologijos meistrai Vakaruose (N. Campion, Ch. Harvey), tos valstybės gimimo data laiko deklaracijos dėl valstybinio suvereniteto priėmimo laiką – 1990 metų birželio 12-ąją dieną, 13:45 val. Maskvoje. Tai štai pagal tą brėžinį 2016 metų gruodį prasidės ir beveik visus 2017 metus truks ypač neramus Rusijai laikotarpis – laukia didelis visuomenės nepasitenkinimas, streikai. Kita vertus, V. Putinas, žinodamas kas bus ir kuo tai gali baigtis, ko gero, dar uoliau žengs Stalino pėdomis – dar labiau griežtins žiniasklaidos priežiūrą, šalins keliančius nepasitikėjimą žmones.

 

 

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

 

 

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *