Visatos valdovas Rokiškis paskelbė blogų savireklamos savaitę. Maištauti prieš Visatos valdovą niekam nepatartina, šitą akivaizdžią tiesą čia ką tik nuodugniai, su pavyzdžiais ir autoritetų parama, įrodžiau.

Aplamai, mano pačios blogas, ko gero, iškrenta iš bendro konteksto. Mėginau ieškoti panašiai apie panašius dalykus rašančių, tačiau neradau (kol kas). Verdantiems ir kepantiems, pinigus skaičiuojantiems ar šiaip linksmų plaučių žmonėms šiuo atveju paprasčiau – gan nemažai bendraminčių. Tokių bendraminčių randu anglų kalba – yra nuostabių tinklaraščių, skirtų profesionaliems astrologams. Ir dar nuostabiau, kad jie nepasklidę po visą internetą lyg vieniši stepių vilkai (gal kas suras, gal netyčia užtaikys), o kruopščiai medžiojami rimtosios astrologijos leidinių. Rašau „rimtosios“, nes, man regis, labai svarbu atskirti ir netapatinti laikraštinės „lengvosios“ ir „rimtosios“, apie kurią lietuviškai beveik nieko nerasite. Šitas mano tinklaraštis ir atsirado, kad bent iš dalies, bent šiek tiek užkamšytų tuštumą. Jis ne astrologams, jis tiems, kuriems astrologija įdomi, tačiau jie neskaito dienos horoskopo (ir aš neskaitau), bodisi straipsniais, užvadintais „Kaip suvilioti moterį pagal jos Zodiako ženklą“ ir t.t. Jis taip pat tiems, kurie skleidžia tikrovės neatitinkančius marazmus, kaip antai „visa ta astrologija yra bevertė, nes dėl precesijos dabartiniai žvaigždynai, kurie susieti su Zodiako ženklais, pasislinko per vieną į priekį.“ Tokiems kantriai aiškinau, kuo nuo ekliptikos žvaigždynų skiriasi Vakarų astrologijoje naudojamas tropinis zodiakas – ekliptikos padalinimas į lygias dalis po trisdešimt laipsnių – o taip pat ir indiškasis siderinis. Tai yra astrologijos pradžiamokslis, elementarios tiesos, bet beveik visuose astrologiją neva demaskuojančiuose straipsniuose rasite tas pačias klaidas. Tai ne šiaip sau kitokia interpretacija, tai yra rimtos klaidos, tokios pat, jei sakytumėte, kad pvz.: keturi plius keturi lygu šimtas du.

O dar mano tinklaraštyje būna prognozių. Kaip parodė laikas – pakankamai tikslių ir teisingų. Pvz.: mano skaitytojai žinojo, kad tarptautinis ekonominis nuosmukis (tiksliau, galima jo pradžia) laukia š. m. liepą – paskutinį kartą apie tai kalbėjome sausį, o taip pat ir anksčiau. Ir štai dabar Graikija, ir Kinija. Žinoma, kalbėjome plačiau – ir apie praeitį, ir apie ateitį – aš čia tik išskiriu tą, kas ką tik įvyko ir apie ką mes taip pat sakėme.

Negaliu pasakyti, kad labai skaitau tinklaraščius. Būtų juodas melas. Bet tų, kurie rašo popo.lt, nors ir ne kasdien, skaitau beveik visus, nebent būtų visiški beraščiai (tokių pasitaiko, bet jie gan greitai dingsta) arba tema man visiškai neįdomi.

Žinoma, kad skaitau Rokiškį. Visi skaito Rokiškį. Ir jo feisbuką paskaitau. Bet su Rokiškiu man jau taip yra, kad karą skaitau, o taiką praleidžiu, t.y. ten visokie niuansai lentelių braižymo ir skaičiavimo mano žvaigždėtai galvai mažiau įdomūs už jo pamąstymus įvairiomis temomis. Man labai įdomu, ką jis galvoja ir jo visokios nuomonės. Galiu retkarčiais nesutikt ir visaip ten vidiniai priešintis, bet man įdomu ir aš skaitau. Tai va.

Skaitau Lijaną Esmi. Ji rašo kitaip nei dauguma dabar. Jos rašymas šiek tiek oldskūlinis, literatūrinis, lyg dienoraščio forma, ir man tai labai patinka. Ji ir galvoja kitaip. Man labai įdomu.

Skaitau ir daktarę Emiliją. Mano diedukas sakydavo, kad rašytojo išsilavinimas yra „nebaigtas aukštasis arba medicina“. Turbūt jis turėjo omeny M. Bulgakovą, A. Čechovą, G. Goriną (geras dramaturgas buvo, labai antitarybinis), A. Miuntę, A. Konan Doilį ir kitus daktarus, krūvą žmonių su medicininiu išsilavinimu, kurie labai gerai rašė. Astrologiškai tai lengva paaiškinti, bet nesiimsiu čia dabar spekuliuot, nes nežinau, kada gimė Emilija. Vienaip ar kitaip, skaitau jos tinklaraštį. Gerai būtų, kad ji nesustotų, tęstų, ką taip gerai pradėjo.

Tokia gera pradžia, man atrodo, buvo ir tinklaraštininkės Urcna, kuri rašė apie Turkiją. Vienu metu ji labai daug rašė, o po to prapuolė. Ar tik man atrodo, kad prapuolė? Ji puikiai rašė, ypač tada, kai nutoldavo nuo to, kas galbūt, jos nuomone, buvo visiems įdomu ir rašydavo apie sudėtingesnius, neva ne tokius įdomius, reiškinius. Labai norėčiau, kad ji ir vėl prisikeltų.

Skirmantas Tumelis yra geriausias Vilniaus švonderis, be konkurencijos. „Kodėl viskas, kas geriausia, yra Šeškinėje?“ – galvoju aš Antakalnyje. Net žodis „švonderis“, kuriuo vadindavau visus savo namo prievaizdus, jam netinka. „Švonderis“ – nors terminas ir tikslus, bet juk su šiokia tokia neigiama gaida. Ir tai yra normalu, nes jų be neigiamos gaidos nebūna, bent jau aš iki šiol taip galvojau. Bet Skirmanto Tumelio blogas apie jo prižiūrimą namą Šeškinėje man atvėrė akis ir davė viltį, kad štai jis – ne švonderis. Jis prižiūri savo namą ir namas, ir jame gyvenantys, gali jaustis ramūs ir saugūs. Tumelis rašo ir daugiau – jo interesų ratas platus, bet man labiausiai įsiminė namas.

Būtinai skaitau ir Justino Žilinsko blogą. Justinas Žilinskas įdomus tuo, kad yra Justinas Žilinskas. Nors jis daugiausia rašo apie knygas, bet ir pats yra kaip knygos personažas. Kitoks ir tuo įdomus. Aš net jo gimimo brėžinį panagrinėjau.

Skaitau ir Andrių Užkalnį, bet ne viską, nes jis rašo greičiau nei aš skaitau. Andrius Užkalnis yra fenomenalus žmogus – kuo jam blogiau, tuo jam geriau. Reikalas tas, kad sėkmingiausi (t.y. daugiausiai komentuoti) jo straipsniai būna tokiu metu, kai bet kuris astrologas patars nepublikuoti, nes didžiausia neigiamos reakcijos tikimybė.

Aplamai, visi, kurie rašo, kurie turi ką pasakyti, dirba visai ar beveik be jokio atlygio – šaunuoliai. Gerai, kad tokių idealistų yra. Ir Užkalnis šaunuolis, nors jis ir už atlygį idealistas. Čia toli gražu ne visus šaunuolius paminėjau iš popo.lt.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė