1934 metais amerikietis Paryžiuje Henris Mileris publikavo romaną „Vėžio atogrąža“. Sakė, jog lyg ir kitaip norėjęs jį pavadinti, bet vėžys jam esą simbolizavo civilizacijos ligą, žmonijos klystkelio pabaigą, būtinybę radikaliai keisti kryptį, vėl pradėti viską iš pradžių. Tą ir norėjęs savo kūriniu pasakyti, tai ir buvo esmė. Knygoje seksas, skurdas, Paryžiaus bohema, pesimizmas, vienatvė, mirties pojūtis, vėl seksas, daug brutalaus sekso, įgavusio krūvą papildomų reikšmių.

1934- aisiais Jungtinėse Valstijose pasirodė Džeimso M. Keino „Laiškanešys skambina du kartus“ – puikus detektyvas, kurio herojai draskosi dėl pinigų ir (sadomazochistinio) sekso, bet kokia kaina siekdami pagaliau pradėti gyventi, išsivadavę nuo to, kas beviltiškai sena ir nebepakeliamai atgyvenę, nuo kliūties, kuri trukdo jų laimei.

Priešingoje, ne geografine, o vertybine prasme, pasaulio pusėje tais pačiais 1934 – aisiais spausdinamas Nikolajaus Ostrovskio socrealistinis grand bestseleris „Kaip grūdinosi plienas“. Joje nedviprasmiški, neatremiami atsakymai ir Milerio, ir Keino herojams: „Jei asmeniška žmogui svarbiau už tą, kas visuomeniška, tai asmeninio gyvenimo griūtis – beveik katastrofa. Tuomet žmogui kyla klausimas – dėl ko gyventi? Toks klausimas kovotojui niekada nekyla.“ Ir dar: „Nesudrebėjo Sergėjaus ranka. Jis žino, kad ir toliau žudys, jis, Sergėjus, mokantis taip švelniai mylėti, taip tvirtai branginti draugystę. Jis ne piktas, jis ne žiaurus, jis tik žino, kad, degdami žvėriška neapykanta, jo gimtąją respubliką užplūdo pasaulio parazitų pasiųsti, apgauti ir pykčiu užnuodyti, kariai. Ir jis, Sergėjus, žudo, kad priartintų tą dieną, kai žemėje vienas kito nebežudys.“ Yra tik dvi žmonių rūšys pasaulyje – arba savo šalies patriotai, arba savo gyvenimo niekšai, tvirtino N. Ostrovskis.

1934 – aisiais, kaip ir šiais 2015 – aisiais, pasaulis gyveno paskutinėmis Urano – Plutono kvadratūros dienomis, kai nesaugumo, beprasmybės jausmas, pesimistinės, fatalistinės nuotaikos, o taip pat išsilaisvinimo nuo „pasaulio parazitų“ ar nuo paties savęs būtinybė itin stipriai buvo apsėdusi kolektyvinę pasąmonę. Ukrainoje siautė Holodomoras, Jungtinėse Valstijose ką tik buvo pasibaigusi Didžioji depresija, Vokietijoje jau iškilo A. Hitleris. Kaip ir šiandien, antisemitinės, nacionalistinės idėjos tada sulaukė vis daugiau palaikymo. Ko gero, ir tuomet atrodė, kad nebėra alternatyvos šiame pasaulyje.

Ne, jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad istorija kartojasi. Juk čia kalbame tik apie vieną, nors ir labai svarbų, astrologinį ciklą, tik dviejų planetų* regimąjį judėjimą. Svarstant teoriškai, net jei pilna astrologinė padėtis tiksliai pasikartotų, istorija vis tiek turėtų rutuliotis nevienodai, nes juk vystosi spirale aukštyn. Istorijos kartojimosi pojūtis iš tiesų atsiranda astrologiniams ciklams vėl ir vėl iškeliant tas pačias idėjas, tuos pačius klausimus, kuriuos reikia išgyventi politinėje erdvėje ir asmeniniame žmogaus gyvenime, juos spręsti, iššaukiant panašias kolektyvines nuotaikas, taip gerai iliustruojamas laikmečio kūrybinėje veikloje.

Bet labai jau plačiai užsimojau su savo aiškinimais. O tik norėjau pasižiūrėti, kaip ten toliau eisis V. Putinui. Panagrinėti šiek tiek, kas mums svarbu ir rūpi. Konkrečiai, o ne apie pasaulį.

Gruodžio mėnesį pavyko numatyti, kad vasario antroje pusėje – kovo pirmoje V. Putino laukia „laikinas sužydėjimas“. Atrodė, kad jis gali tikėtis pvz.: naujai užgimusios perspektyvos, palankios progos ar išaugusio populiarumo. Panašu, kad taip ir yra. Iš Minsko vasario 12 d. išvyko jei ir ne laimėtoju būdamas, tai tikrai ne pralaimėtoju. Tiesa, vasario 12 d. susitarimas buvo pasirašytas apie 12 val. – iš to aišku, kad neišeis laikytis to, kas dokumente arba laikymosi pasekmės bus kitokios nei tikėtasi. Vizitas Egipte bei pas V. Orbaną pavyko puikiai – visi matė ant sovietinių karių kapų Vengrijoje dedamą vainiką ir plakatus su jo atvaizdu bei iškalbingu užrašu „welcome“, kuriais buvo nuklijuotas visas Kairas. Žodžiu, yra kuo džiaugtis. Europos Sąjunga nėra vienas kumštis, ten yra priešų, bet, pasirodo, ir draugų taip pat, o ką jau kalbėti apie Artimuosius Rytus. Šia prasme – geresnių santykių su kai kurių užsienio šalių vadovais bei galbūt laimėto laiko ar kokių nuolaidų sau – V. Putinui bus palankus ir kovas (bent jau iki kovo 25 d.). Tačiau jau kovo vidury, o ypač balandį bei gegužės pirmoje pusėje jo laukia sunkus, nors ir vargiai politikos stebėtojams plika akimi pastebimas, periodas. Aukštiems vadovams jis paprastai reiškia rimtas problemas dėl artimiausios aplinkos, artimiausio rato. Niekas ten negerės, nepaisant svaiginančios sėkmės, bendraujant su draugiškų valstybių labai protingais žmonėmis ar mulkinant priešiškas valstybes. Didelį nerimą Putinas turėtų jausti dėl senų įsipareigojimų, kadaise duotų pažadų, dėl turto – savo ir artimiausios aplinkos finansinės padėties. Prasti santykiai su moterimis, taip pat šeima, vaikais, problemos dėl jų. Tikėtinas irzlumas, pesimizmas, o gal net depresinė būsena, kuri ypač kamuos nuo balandžio iki gegužės vidurio (vėliau ji dar pasikartos 2015 m. spalį).

Europoje kovas neramus ne tik dėl tikslaus (ir paskutinio iki 2073 m.) Urano ir Plutono kvadratūros aspekto, bet ir joje matomo Saulės užtemimo kovo 20 d Žuvų ženkle. Tradicinėje astrologijoje priimta, kad jei jau užtemimas matomas, tai jo „galiojimas“, veikimo laikas yra baisiai ilgas – maždaug šeši mėnesiai prieš, ir šeši po. Dėl šito – šeši mėnesiai, o gal trys, o gal du – galima diskutuoti, bet štai jau spėjo kilti rūpesčių dėl Graikijos. Kad yra tokia tikimybė, kalbėjome čia lapkritį ir gruodį.

Urano ir Plutono kvadratūra, kurią trumpai galima pavadinti radikalių permainų laikmečiu, senos tvarkos griovimu, vardan naujos sukūrimo, jau turėtų būti mums pakankamai aiški. Pastaraisiais metais amerikietiškų kalnelių atrakcioną primenantys politiniai įvykiai ne vienam kelia istorinį déjà vu jausmą. Tačiau astrologai atranda ir naujų, 1931 – 1934 metais dėl savaime suprantamų priežasčių dar nepastebėtų, minėto aspekto reikšmių, pvz.: visi matėme, kaip išaugo aviakatastrofų skaičius (Uranas simbolizuoja aviaciją).

Sekantis reikšmingas ciklas, kurį pradėsime justi jau šių metų pabaigoje, bus Saturno – Neptūno kvadratūra**. Paskutinį kartą tokia padėtis buvo ~ 1979 metais, kai prasidėjo karas Afganistane, o taip pat SA – NE kvadratas žymėjo krizę Lenkijoje. Po truputį narpliojant, o kas gi laukia toliau, pravartu dar kartą prisiminti, ką simbolizuoja Saturnas ir Neptūnas.

Saturno simbolio raktiniai žodžiai: socialinės santvarkos siekis, planavimas, reguliavimas, kontrolė, materialinis ir socialinis saugumas, įstatymų priėmimas ir viešosios tvarkos nustatymas bei įgyvendinimas, drausmės siekis. Saturnas gali reikšti netoleranciją, ekstremizmą, protekcionizmą, izoliacionizmą, polinkį statyti „geležines uždangas“.

Neptūno simbolio raktiniai žodžiai: utopinė kryptis, universalios ir utopinės tendencijos, kolektyvinės vertybės, kolektyvizmas, komunizmas, pliuralizmas, kairieji, politiškai nerealistiška, politinė minkštoji galia, konfrontacijos vengimas. Įtampos aspektai gali skatinti užkulisinę, slaptą, nesąžiningą, ardomąją taktiką, entrizmo, penktosios kolonos metodus.

Tai štai nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 spalio, o vėliau dar 2018 – 2019 metais gyvensime šių dviejų planetų įtampos fazėje.

Kalbant konkrečiai apie padėtį Lietuvoje artimiausiu metu, pavojingesnis periodas, mano manymu, bus balandžio vidurys, balandžio antra pusė. Tą pavojų vertinu labai saikingai – jokiu būdu negąsdinu ir netikiu rimta grėsme. Tačiau būtų protinga ruoštis tam tikrai provokacijai, paerzinimui, kiek rimtesnei diplomatinei konfrontacijai. Peržiūrėjusi Dalios Grybauskaitės brėžinius, išskyrus keletą sudėtingesnių dienų (pvz.: 18, 19 d.), balandį ypatingos įtampos ar itin sunkių aplinkybių nerandu. Balandžio 4 d. įvyks Mėnulio užtemimas Svarstyklių ženkle, tačiau Lietuvoje jis nebus matomas.

*Plutonas astrologijoje yra planeta ir taškas.

** Apie Jupiterio – Saturno kvadratūrą, kuri dar kartą pasikartos š.m. liepą – rugpjūtį rašysiu kiek vėliau.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė