Šie chaoso pilni metai baigiasi taip, kaip jiems ir priklauso. Jokios ramybės, jokio tylaus, cukrinio, užliūliuojančio džiaugsmo! Tolimoje, miglotoje praeityje liko nuobodus pasaulis su aiškiomis, regis, niekada nesikeisiančiomis taisyklėmis. Įvykis veja įvykį ir jei kas prieš dešimt metų būtų pasakęs, kad iki to bus prieita, geriausiu atveju būtų sulaukęs tik atlaidaus paplekšnojimo per petį.

Paskutinių dienų šiuose metuose žvaigždės iškalbingos: nuo gruodžio 19 d. atatupstas Žemės atžvilgiu ėmė judėti ir taip judės iki kitų metų sausio 8 d. Merkurijus Ožiaragio ženkle. Norint suvokti laiko, kai Merkurijus juda atatupstas, ypatumus, nori nenori tenka griebtis krūvos veiksmažodžių. Tokia Merkurijaus padėtis reiškia momentą, kai žmogus, kalbant tiesiogine ir perkeltine prasme, yra priverstas grįžti nueitu keliu, pakartoti kelionės maršrutą. Arba, tarkime, važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą, apsisukti, įveikus beveik visą kelią, nes na juk reikėjo tai į Kauną. Kai Merkurijus juda atatupstas dažnai yra perplanuojama, perredaguojama, pataisoma, atitaisoma, remontuojama. Gyvenimas verčia daug ką įvertinti iš naujo, peržiūrėti, persvarstyti, pergalvoti, permąstyti. Dažnai tai toks laikas, kai bandoma įvertinti iš naujo, derėtis iš naujo, dar kartą aplankyti, dar kartą bendrauti. Kai ir vėl kyla problemos, kurios, regis, jau buvo dingusios. Kai apsigalvojus atsitraukiama.

Gruodžio 26 – 28 d. dar vienas gana reikšmingas astrologinis įvykis – Marso ir Ketu jungtis. Gruodžio 30 – sausio 2 d. Marsas jungsis su Neptūnu ir toji jungtis įvyks 9 – ame Žuvų laipsnyje, kuris Lietuvos Respublikos gimimo brėžinyje yra reikšminga, pažymėta vieta (Immum Coeli). Visas švenčių laikotarpis, nuo šv. Kalėdų iki sausio 2 d., įtemptas, sudėtingas. Lietuvoje didesnis gamtinių, gamtos stichijos sukeltų nelaimių, epidemijos, o taip pat kokių nors provokacijų (pvz.: internetu), pavojus. Per šias šventes ir dvasiškai nelengva: daugeliui tai bus slegiantis laikas, kai staiga iš atminties išnyra sunkūs, nemalonūs prisiminimai. Gerai, jei žmogus emociškai stiprus – jis leis sau paliūdėt, protu nesureikšmindamas, nedramatizuodamas. „Sudie liūdesy/sveikas liūdesy/Tu žvelgi į mane iš kambario sienų/Tu žvelgi į mane iš akių, kurias myliu/Tu visai nedvelki nykybe…liūdesy gražiaveidi.“* Bet atsiras žmonių, kuriems nepavyks taip ramiai susitaikyti su užplūdusiais jausmais. Jie, priklausomai nuo būdo, bandys užsimiršti alkoholio pagalba, kai kurie iš jų, savaime suprantama, bus agresyvūs. Štai dėl to – dėl gausaus alkoholio vartojimo ir jį lydinčio smurto, avarijų ir t.t. – ypač neramu per šias šventes.

Ateinantys metai, kaip ir praeinantys, kaip ir po jų būsiantys – lyg pagal kinų prakeiksmą: „kad tu gyventum permainų laikais!“ Simboliškai 2017 – ieji – Saulės metai. 2017 m. gegužės 10 d. Rachu ir Ketu (arba kitaip – Mėnulio mazgai), du svarbūs taškai astrologijoje ( Mėnulio orbitos ir ekliptikos susikirtimo taškai), kolektyvinės pasąmonės krypties rodikliai,  pereina į Liūto (Saulė Liūto ženklą valdantis šviesulys) ir Vandenio ( Saulė Vandenio ženkle yra nugalėta (iš lot. k. dētrīmentum)) ženklus. Saulė simbolizuoja šviesą ir gyvastį, ji – valia, savasis aš, ego, motyvuojanti jėga, vitališkumas. Saulė – gyvybės davėja, bet taip pat ir pjovėja, jei jos per daug arba per mažai. Politinėje astrologijoje Saulė žymi lyderius, valdžios žmones, tuos, kurie turi autoritetą ir pajėgūs vesti paskui save mases, vadovauti. Kodėl minia paklūsta savo vedliui? Kodėl juo tiki? Kas lemia, kad neretai vedliais tampa akivaizdžių psichikos sutrikimų turintys asmenys? Kas iš tiesų lemia radikalius minios pažiūrų pokyčius? Ketu ir Rachu Liūto – Vandenio ženkluose XX amžiuje buvo:

1905 IX – 1907 IV

1924 IV – 1925 X

1942 XI – 1944 V

1961 VI – 1962 XII

1980 I – 1981 IX

1998 X – 2000 IV

Tie Mėnulio mazgai svarbūs dar ir dėl to, kad visada netoli jų vyksta užtemimai. Saulė užtemsta, kai Mėnulio tranzitas per mazgą sutampa su jaunatimi. Mėnulio užtemimai vyksta, kai Mėnulio tranzitas per mazgą sutampa su pilnatimi. 2017 – ais įvyks keturi užtemimai, trys iš jų bus Liūto/Vandenio ženkluose. Ateinantys užtemimai ryškūs, keliantys nerimą, todėl apie juos teks kalbėti atskirai, dabar tik pasakysiu, kad vasario 26 d. Saulės užtemimas vėl kliudys svarbų tašką Lietuvos Respublikos gimimo brėžinyje ir tai bus dar vienas ženklas iš visos virtinės, jog 2016 – 2017 m. mūsų visuomenėje ir valdžioje vyksta reikšmingi pokyčiai. Deja, bet vasaris ir kovo pradžia – ryškių, nusipelniusių žmonių iškeliavimo anapilin laikas. Kitų metų užtemimai nepalankūs D. Grybauskaitei (jos autoritetui, jos santykiams su oponentais), R. Karbauskio iniciatyvai, ko gero, kelią bandys užkirsti visi (stiprus pasipriešinimas jo veiksmams). Įdomu tai, kad beveik visi metų užtemimai reikšmingi V. Putinui ir Rusijai, pradedant pirmuoju, vasario 11 d. vyksiančiu Mėnulio. Iš susidariusios konfigūracijos aišku, kad ruoštis galimam prezidento autoriteto, valdžios silpnėjimui, bandyti užkirsti tam kelią reikia iš anksto. Ir, regis, toks tikslas pateisina visas priemones. Rugpjūčio 21 d. visiškas Saulės užtemimas, kuris bus matomas ir svarbus JAV, pavojingas dėl galimo dar didesnio susiskaldymo, priešiškumo Jungtinių Valstijų visuomenėje. Neramu tai, jog trys užtemimai aktyvuoja svarbius taškus NATO „gimimo“ brėžinyje – kol kas sunku pasakyti, ar tai reiškia pokyčius pačioje organizacijoje, ar karines provokacijas, kurioms bus privalu duoti atkirtį.

Jupiteris Svarstyklių ženklu keliaus iki 2017 m. spalio 11 d. Svarstyklių ženklas (beje, nepalankus Saulei, ji Svarstyklių ženkle yra kritusi) yra vedybos ir skyrybos, derybos, sutartys ir tų sutarčių laužymas, ryški poliarizacija (kas mano draugai ir priešai, juoda ir balta), begalinis lygiaverčių, pagarbių santykių, socialinio teisingumo troškimas (kiekvienas tą teisingumą supranta savaip, iš čia kyla „draugai ir priešai“ ir daug neteisingumo). Jupiteris žymi mūsų įsitikinimus, mūsų pažiūras, tikėjimą, pasaulėžiūrą apskritai. Kai Jupiteris juda Svarstyklių ženklu, įsitikinimus neretai purto krizė, nes staiga, netikėtai gyvenimas ima ir priverčia suvokti, kad, o Dieve, kiti juk galvoja ne taip, kaip aš. Ir kiek daug tokių, kurie galvoja priešingai. O juk nemaniau. Gal jie teisūs, o ne aš? Tačiau Svarstyklės ne revoliucinis ženklas. Net atvirkščiai. Svarstyklių ženklas simbolizuoja visuotinai priimtas taisykles, nusistovėjusią tvarką visuomenėje, pagarbą tai tvarkai, harmoningą vyksmą. Įdomu, kad D. Trumpo Jupiteris Svarstyklėse, beje, R. Karbauskio taip pat. Jie „už teisingumą, už tvarką“. Jei ir reikia tam tikrų revoliucinių žingsnių, tai tik tam, kad tvarka, harmonija, pusiausvyra visuomenėje būtų atstatyta, kad taisyklės būtų teisingos. Nėra noro visuomenę keisti iš esmės. Tačiau ką reiškia „harmoninga visuomenė“, kas yra teisingas įstatymas? Manau, D. Trumpo ir R. Karbauskio atsakymai būtų labai nepanašūs. Spalio 11 d. Jupiteris pereis į Skorpioną ir kolektyvinės pasąmonės pažiūros vėl keisis – gal neužtenka vien tartis ir derėtis, gal reikia gilesnės transformacijos? Gal neužtenka pasodinti, gal reikia pasiųsti myriop?

Kaip ir 2016 m. gruodžio 23 – 30 d., taip ir 2017 – tų vasario 20 d.  – kovo 10 d., rugsėjo 24 d. – spalio 2 d. Jupiteris bus tikslioje opozicijoje Uranui. Viena vertus, lyg ir nieko baisaus. Jupiterio – Urano ciklas susijęs su žmonijos sąmoningumo augimu, su tikslingu horizontų plėtimu, su mokslo, technikos progreso galimybėmis, žmogaus evoliucijos skatinimu. Tai prometėjiškos maišto dvasios, individualaus ir kolektyvinio optimizmo ciklas. Vienas svarbiausių ciklų, prognozuojant finansų rinkų bangavimą. Tačiau, kai bendra situacija slogi, kokia yra dabar, šio ciklo negatyvi fazė (opozicija) gali iššaukti karinės įtampos augimą, panašų į tą, koks buvo pvz.: 1948 -ais (Berlyno blokada), 1962 – ais (Karibų krizė), 1975 – 1976 m. (Libano karas, Šaltojo karo paaštrėjimas, dėl Sovietų Sąjungos kišimosi į Afrikos valstybių politinius procesus). Ši Jupiterio ir Urano ciklo fazė pavojinga ir dėl gresiančių aviacijos (o ir apskritai technikos, ypač kompiuterių) nelaimių.

2017 m. kovo 25 d. – balandžio 8 d., o taip pat rugpjūčio 1 – 8 d. kartosis Jupiterio – Plutono ciklo įtampos fazė (paskutinį kartą buvo 2016 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje). Pastaraisiais metais nesvarbu įtampos ar harmonijos fazė, Jupiteris ir Plutonas yra baisu, nes tai terorizmas. Tik, jei Jupiteriui ir Plutonui sudarant harmoningą aspektą, pvz.: 2015 m. spalį, teroristiniai aktai (pvz.: Bataklanas Paryžiuje) vyko labai sklandžiai, toks įspūdis, kad niekas jiems net nebandė trukdyti, kad bet kokie bandymai patyrė visišką fiasko, tai įtampos aspektas žymi ne tik atkaklias teroristinių pajėgų pastangas, bet ir ryžtingą priešinimąsi. Teroro aktai vis tiek įvyksta (viskam kelio užkirsti neįmanoma), bet jie labiau iškrypusiai išradingi (pvz.: gaisrai Izraelyje), be galo sunkiai pažabojami (vienas sunkvežimis, vienas teroristas). Svarbu pažymėti, kad ryškūs teroro aktai nuo tikslaus Jupiterio ir Plutono aspekto susidarymo pabaigos įvyksta praėjus vidutiniškai dviems savaitėms. Bet kokiu atveju, kitų metų balandis, rugpjūtis – pavojingi dėl išaugusios terorizmo grėsmės.

Saturnas, kuris beveik visus metus išbus Šaulyje (gruodžio 21 d. pereina į Ožiaragį), jau sudaro (2016 m. gruodžio 15 d. – 2017 m. sausio 3 d.) ir dar sudarys harmoningą trino aspektą su Uranu Avine 2017 m. gegužės 10 – 30 d., lapkričio 5 – 20 d. Saturno – Urano ciklas tai dešiniosios pažiūros, ypač konservatyvūs – autoritariniai procesai, „kapitalistinė santvarka“, sunkioji, karinė pramonė. Tai JAV dominavimas, o taip pat Izraelio valstybė. Genialios idėjos paverstos praktika. Kai Saturnas ir Uranas sudaro palankų aspektą, galima tikėtis šiokio tokio ekonominio atsigavimo, tarptautinės įtampos palengvėjimo (sutartys (taikos), derybos ir t.t.). Tačiau aspektas neapsaugo nuo karinės intervencijos, pvz.: 2003 m. kilo Irako karas (JAV dominavimas), o 1912 – 1913 m. pasaulis labai sparčiai ginklavosi (karinės pramonės klestėjimas), nes jau buvo aišku, kad „kažkas bus“.

Rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje susidaro dar vienas palankus JAV, o taip pat Europos Sąjungai, aspektas. Jei maždaug tuo metu vyks rinkimai Vokietijoje, galima tikėtis, kad A. Merkel išlaikys status quo.

Jau 2017 m. gegužę, birželį imsime justi Urano – Neptūno semikvadratą. Nedetalizuojant – tai nepalankus, nerimą dėl augančios įtampos, tarptautinių santykių krizės, keliantis aspektas. Vyksta maždaug kas keturiasdešimt metų. Praėjusį kartą tokiu metu kilo Jom Kipuro karas, o tarp Vašingtono ir Maskvos tvyrojo baisi įtampa.

Apskritai kiti metai, ko gero, įsimins ne vien dėl politinio šaršalo. Trijų ciklų, kuriuose dalyvauja Uranas, fazės ir Ketu Vandenyje sufleruoja, kad dar viena svarbi tema ateinančiais bus aviacija, kosmosas, internetas. Viena vertus, laikas palankus naujus išradimus pritaikyti praktiškai, įgyvendinti, bet neramu dėl didelės nelaimių, katastrofų tikimybės.

Politinėje astrologijoje visada vyrauja pesimizmas, nes kalbame apie kolektyvinę pasąmonę, apie minią, mases. Čia daug fatalizmo. Kitaip ir negali būti – ar dažnai matėte, jog begalinis žmonių srautas elgtųsi sąmoningai? Tačiau atskiro žmogaus gyvenime kitaip. Jam lengviau keistis, prisitaikyti, kelti savo sąmoningumą, valdyti savo žvaigždes, o ne būti jų valdomam. Štai tokiam požiūriui, mąstymui – „aš – ne masės dalis, ne jos įkaitas, aš atskiras, sąmoningai savo gyvenimą kuriantis individas“ – ateinantys metai (ypač nuo gegužės mėnesio) labai palankūs.

Su šventėmis! Tegu žvaigždės jums paklūsta!

*Polis Eliuaras apie 2016 – ųjų šv. Kalėdas Lietuvoje.

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

Pralošė visi, kuriuos ir minėjome, narpliodami rugsėjo užtemimus. Rinkimus skausmingai prapylė A. Butkevičius ir H. Clinton, laimėjo pralaimėjo G. Landsbergis ir V. Putinas, didelėje nežinomybėje atsidūrė D. Grybauskaitė ir R. T. Erdoganas*. Jau šiandien mažai abejonių kelia tai, kas dar prieš kelis metus atrodė lyg pajuokos vertas astrologų marazmas – iki 2020 – 2021 m. įtampa pasaulyje tik grėsmingai augs, mums pažįstamas ir įprastas gyvenimas byrės į šipulius (Jungtinėse Valstijose taip pat), o po to permainos, radikalūs pokyčiai, naujos pasaulio tvarkos kūrimas.

Tiesą sakant, šį kartą pasaulio permainos neaplenks ir mūsų, nors dar taip neseniai atrodė, kad viskas, kas dedasi, tai dedasi ne pas mus, o už devynių jūrų marių, už septynių miškų ir penkių girių, tolimose karalystėse.

Jau š. m. vasarį, nagrinėjant astrologinius brėžinius, tapo visiškai aišku, kad Lietuvoje 2016 – 2017 m. keisis politinė kryptis. Pokytis nejuokingas – panašų išgyvenome 1997 – 1998 m., kai komunistinę – nomenklatūrinę praeitį pakeitė vakarietiškų vertybių, aukštos amerikietiškos kultūros Prezidentas. Tačiau, jei žvelgdami iš dabarties perspektyvos galime drąsiai teigti, jog tuometinis pokytis neabejotinai buvo teigiamas, šiandien tokio tikrumo ir aiškumo dėl naujosios valdžios krypties nėra, vilties ir tikėjimo mažiau, jei jo iš viso likę.

Viena, ką pakankamai tvirtai galima pasakyti – šiuos Seimo rinkimus laimėjusi jėga nėra tik eilinis populizmas, toks, prie kokio jau įpratome, kuris ateina kaskart trankiai lyg pučiamųjų orkestras, lyg triūbos varinės, ir praeina kaip nykus šešėlis, išnyksta kaip pėdos smėly. Šį kartą arba naujoji jėga pati nuveiks, ką užsibrėžė ir tikrai atneš neaišku, geras ar blogas, bet tikrai aišku, kad juntamas ir reikšmingas permainas, arba geopolitinė padėtis įkais iki tokio raudonumo, jog šiai politinei jėgai teks našta ir atsakomybė vesti Lietuvą permainų laikais ir tokiu būdu tapti išskirtine. Gali būti ir viskas kartu.

Lapkričio antroje dekadoje trys planetos keičia ženklus – Venera pereina į Ožiaragį (lapkričio 11 d.), Marsas į Vandenį (lapkričio 9 d.), Merkurijus į Šaulį (lapkričio 11 d.). Keičiasi bendra atmosfera, keičiasi nuotaikos. Esant tokiai padėčiai, Ramūnas Karbauskis – kaip žuvis vandeny. Marsas Vandenyje, Merkurijus Šaulyje – tokiu metu kalbame apie idėjas, apie vertybes, apie aukščiausius tikslus ir kaip racionaliai jų siekti, apie laisvę ir naujoves. Na ir kas, kad gerais norais kelias dažnai grįstas į kraštutinumą, į revoliuciją, maištą, į atsainumą detalėms vardan bendro, plataus ir gražaus vaizdo,  nepakantumą bet kokiems apribojimams, kurie trukdo laisvai įgyvendinti naujus sumanymus, į demagogiją pačiame bjauriausiame pavidale.

Pirmas rimtesnis skandalas, konfliktas ar krizė mūsų politinėje padangėje turėtų kilti š. m. gruodžio vidury – pirmoje 2017 m. sausio pusėje. Apskritai brėžiniuose matosi, jog Lietuvoje nerami pati šių metų pabaiga ir kitų pradžia. Be abejo, tai ne politinių neramumų, o galbūt didesnio nei įprasta kiekio nelaimių ženklas per šventes. Žmonės gers lyg paskutinį kartą.

Šiuo metu formuojasi labai svarbi dangaus konfigūracija (jos maksimumas lapkričio 14 – 24 d.), Neptūno ir pietinio Mėnulio mazgo jungtis Žuvyse. Mūsų kraštui šis dangaus ženklas be galo reikšmingas – valstybės gimimo brėžinyje jungiasi su Imum Coeli, tašku, kuris žymi vienijantį tautos pagrindą, idėjas ir bendrą patirtį, dėl kurios nėra ginčų tarp skirtingo išsilavinimo ir pažiūrų žmonių. Kas tas mus lietuvius vienijantis pagrindas? Ar tai laukas, kelias, pieva, kryžius, šilo juosta mėlyna, ar tai pati mūsų valstybės idėja? Dar nesame patyrę tokios konfigūracijos poveikio, o ir iki kito karto teks laukti šimtmečius. Nėra kaip istoriškai patikrinti, ką gi jis reiškia. Teoriškai pietinis Mėnulio mazgas žymi praeitį – tai, kas buvo pačia plačiausia prasme, patirtis, kurią, kaip kolektyvinis vienetas, įgijome per ilgus šimtmečius. Trumpiau tariant, karma – kad ir ką tas žodis reikštų. Neptūnas simbolizuoja aukščiausius dvasinius pasiekimus ir didžiausią paklydimą. Neptūnas susijęs su religija, su socializmu, humanizmu, utopija. Neptūnas yra viltis, o taip pat ir iškreiptas realybės suvokimas – savanoriškas savęs apgaudinėjimas, svaiginimasis (narkotikais, alkoholiu, toksiškomis idėjomis). Atsargiai sakyčiau, kad minėta konfigūracija galėtų reikšti rimtą valdžios bandymą (galbūt visiškai utopinį) šiais ar kitais metais iš naujo sukurti tautą vienijančią ir viltį teikiančią idėją, pasitelkus praeitį arba praeities iliuziją, mitą, tiesti kelią į ateitį. Kad ir kaip ten būtų, kai Neptūnas jungiasi su Imum Coeli – didėja nerimas, baimė dėl valstybės saugumo (kad pasikartos tai, kas jau kadaise buvo), daugėja sumaišties. Tiesą sakant, Neptūnas, kuris simbolizuoja ir išnykimą, išsisklaidymą, gali byloti, jog septinmyliais žingsniais nyksta tai, kas mus iki šiol vienijo (juokas juokais, bet tikrai neramu dėl Gedimino kalno).

Lapkritį ir pirmoje gruodžio pusėje formuojasi dar vienas svarbus, nors mums galbūt mažiau, ženklas – Jupiterio ir Plutono kvadratūra. Šita kvadratūra 2017 – tais formuosis dar du kartus (kovą – balandžio viduryje, liepos pabaigoje – rugpjūčio viduryje), todėl akivaizdu, jog tai reikšminga laikmečio sudedamoji. Pagal Jupiterio ir Plutono ciklą galima bandyti prognozuoti tarptautinio terorizmo pokyčius, plutokratijos stiprėjimą ar silpnėjimą, apskritai kažkokios (dvasinės, fizinės, materialios, intelektualinės) jėgos pokyčius, jis labai svarbus finansų astrologijoje. Šiais neramiais laikais net ir teigiami Jupiterio – Plutono aspektai yra pavojingi. Pvz.: praėjusiais ir šiais metais kelis kartus kartojosi palankiausias iš jų – trinas. Regis, dėl ko nerimauti, jei tai gera konfigūracija? Tačiau, praėjus savaitei ar dviems po to gerojo aspekto susiformavimo, sulaukdavome didelio teroristinio išpuolio. Geras jis buvo konkrečiai teroristams – niekas nesugebėjo jiems sukliudyti, jie galėjo planuoti, ruoštis ir įvykdyti, ką sumanę. Dabar formuojasi įtampos aspektas. Vadinasi, ir vėl yra grėsmė, kad kažkur kažką apsės mintis nuveikti ką nors didaus ir tokiu būdu pakilti į dangų. O gal būsime nuožmios kovos prieš valdžią ar dėl valdžios liudininkai, pvz.: 1934 – tais Jupiterio – Plutono kvadratūros metu Vokietijoje įvyko Ilgųjų peilių naktis, tais pačiais metais J. Stalinas inspiravo S. Kirovo nužudymą ir tai buvo Didžiojo valymo pradžia.

Pradedant supermėnuliu, kuris šią lapkričio 14 d. bus Jautyje ir vers mus kolektyviai dar kartą svarstyti, kas yra mūsų valstybės priešai, o kas draugai, ir baigiant 2017 – tųjų vasario viduriu, formuosis dar viena (bet teigiama) konfigūracija – Jupiterio ir Saturno sekstilis. Jupiterio ir Saturno ciklas, ko gero, labiausiai mitais apipintas ir literatūroje bei kino mene išaukštintas. Tikima, kad būtent pagal šitą ciklą jau daugiau nei tūkstantį metų tiksliausiai galima prognozuoti svarbiausius Vakarų civilizacijos politinius posūkius.

Bet koks ciklas, kaip žinia, prasideda konjukcija – stipriausia, svarbiausia ir visam ciklui toną duodančia konfigūracija. Iš esmės, norėdami giliau suvokti, kas dabar dėsis, turėtumėm atsigręžti į 2000 – tuosius, į tų metų gegužę, kai Jupiteris ir Saturnas susijungė Jaučio ženkle, tame pačiame laipsnyje, kuriame už keturių dienų šiais metais patekės superpilnatis. 2000 – taisiais JAV vyko prezidento rinkimų kampanija, kurią kaip žinia laimėjo respublikonai, G.W. Bushas poste pakeitė B. Clintoną. Dabar respublikonams JAV, o taip pat ir Europos Sąjungai, kuriai Jupiterio ir Saturno santykiai visada reikšmingi, atsiveria maždaug tris mėnesius truksiantis laiko tarpas, paskutinė galimybė iki 2021 m., iki kitos JU – SA konjukcijos, diplomatiniu keliu suvaldyti situaciją, kuri užvirė (žvelkim giliau) ne dabar, o tolimais 2000 – taisiais.

*Gink Dieve, ne kokiu nors vertybiniu pagrindu sugretinti šie politikai! „Poravimas“ yra astrologinis – V. Putino ir G. Landsbergio Mėnulis yra Dvyniuose (kaip ir milijonų nė vienam iš jų nepritariančių žmonių), R.T. Erdoganas ir D. Grybauskaitė – Žuvys, A. Butkevičiaus ir H. Clinton Saulė Skorpione, Mėnulis Žuvų ženkle.

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

Paukščiai nespėjo išskristi į šiltus kraštus, žolės šalna dar nepakando ir apie Kalėdas kalbėti vis dar anksti, bet, kur buvę kur nebuvę, NASA mokslininkai ir vėl (lyg pirmą kartą, lyg paskutinis būtų taip seniai) paskelbė gerąją naujieną. „Jūsų Zodiako ženklas pasislinko“, „Žemės svyravimai keičia Zodiako ženklų datas“, „NASA atnaujino Zodiako ženklų datas pirmą kartą per du tūkstančius metų“, „Tryliktas Zodiako ženklas“. Tokios ir panašios straipsnių antraštės pasipylė po šių metų rugsėjo 21 d. užsienio spaudoje, malonumą gaudė net BBC. Paskutinį kartą  NASA šią pasislinkusių Zodiako ženklų naujieną lyg kaulą šunims buvo numetusi mokslo populiarintojams 2011 – tais. Na,  štai dabar ir vėl. Sureagavo, tiesa,  tingiai vėluodami, ir mūsų lietuviškieji delfiai.

Ir štai, astrologų bendruomenėje aistros verda jau geras dvi savaites, nes kiek gi galima?! Nėra jokio Gyvatnešio astrologijoje, nesąmonė tie jūsų pasislinkimai ir atnaujinimai! Juk praėjusį kartą tiek aiškinome, ar jūs kurti, ar jūs akli, ar jūs idiotai, kad ir vėl tą patį kartojat?

Precesija neturi įtakos Zodiako ženklams jau vien dėl to, kad astrologinis ir astronominis Zodiakas nėra vienas ir tas pats. Nebuvo tas pats prieš du tūkstančius metų, nėra dabar, nebus ir ateity. Apskritai egzistuoja trys zodiakai – ekliptikos žvaigždynų, tropinis ir siderinis.  Vakarų astrologijoje naudojamas tropinis zodiakas yra ekliptikos (metinio regimojo Saulės kelio) padalijimas į dvylika dalių (kuriems duoti žvaigždynų pavadinimai) po trisdešimt laipsnių. Jis beveik sutampa, bet net prieš du tūkstančius metų tiksliai nesutapo su regimųjų žvaigždynų padėtimi. Jame nėra Gyvatnešio ženklo, nes tai matematinė abstrakcija, o ne griežtai išmatuotas ekliptikos žvaigždynų atkartojimas – svarbiausias joje yra skaičius dvylika, 360 laipsnių padalijimas po trisdešimt laipsnių, ne žvaigždynų pavadinimai, ne detali žvaigždynų padėtis. Nors, įdėmiau panagrinėjus, galima pastebėti, jog Skorpiono simbolyje tarp kitų ženklų yra užkoduota ir gyvatė bei erelis – aiški užuomina į gyvatnešį.

Siderinis zodiakas (plačiai naudojamas indiškojoje astrologijoje) nuo tropinio skiriasi tuo, jog jame ženklai nustatomi pagal taip vadinamas fiksuotas, nejudrias žvaigždes (fiksuotomis žvaigždėmis astrologijoje vadinamos žvaigždės, kurių padėčiai, istoriškai taip jau susiklosčius, skiriamas didelis dėmesys, pvz.: Regulas, Spika, Aldebaranas, Antaris, Algolis, Sirijus ir daugybė kitų). Štai jis tikrai priklauso nuo precesijos (skirtumas šiuo metu apie 23 laipsnius). O tropinio zodiako atskaitos taškas yra pavasario lygiadienio padėtis šiaurės pusrutulyje, t. y. tropiniame zodiake svarbus tik Saulės ir Žemės santykis, metų laikai, nieko daugiau. Patvirtintas ir nekoreguojamas šis zodiakas yra nuo V a. pr. m. e., nuo tada, kai gimė natalinė astrologija. Tačiau Zodiako ženklų savybės, daugmaž tokios, kokias mes jas žinome šiandien (ugnies, žemės, oro, vandens ženklai, tų ženklų valdytojai, pvz.: Saulė valdo Liūto ženklą, Marsas Avino, o taip pat Skorpiono ir t.t.), visa jų simbolika galutinai įsigalėjo tik pirmame mūsų eros amžiuje, o gal ir dar kiek vėliau. Tiksliai žinoma, kad astrologas Hiparchas (II a. pr. m. e.) jau naudojo tropinį zodiaką. Beje, ir precesijos mechanizmą jis taip pat puikiai išmanė.

Labai svarbu skirti (ką jie ten NASA rūko, kad neskiria?), netapatinti regimųjų žvaigždynų ir Zodiako ženklų, jų savybių. Tai niekada nebuvo tas pats. Jei kompiuterį pavadinsime „Obuoliu“, jis nuo to obuoliu netaps.

Ekliptikos žvaigždynų zodiakas (tiksli regimoji žvaigždynų padėtis), kurį ir turėjo omeny NASA, niekaip ir niekur astrologijoje (nei indiškojoje, nei Vakarų) nėra taikomas. 1930 – tais Eugene Delporte koregavo dangaus sferos žvaigždynų kontūrus ir šiandien šiuolaikiniame žvaigždėlapyje yra 88 žvaigždynai.  Trylika iš jų yra ekliptikos žvaigždynai (sutampa su regimojo Saulės kelio aplink Žemę projekcija) – vieni jų užima mažiau, kiti daugiau nei trisdešimt laipsnių.

Šimtmečiai lekia, bet dėmesys astrologijai neblėsta. Nerimsta žmonės iš mokslo pasaulio periodiškai ir kaskart naiviai bandydami diskredituoti, atverti akis, nušviesti „viduramžių tamsą“. Šis Šekspyro laikų teatrališkas žaidimas – išjuok astrologą – tęsiasi jau daugiau nei keturis šimtus metų ir visi jame dalyvaujantys gerai žino, kaip reaguoti: kada ir ką nuleisti negirdomis, nematyti, o kada aistringai piktintis, įsižeisti.

Bet vis dėlto, kodėl egzistuoja tokia arši mokslo (tokio, kokį mes jį tradiciškai suprantame) ir astrologijos priešprieša? Kur glūdi jos šaknys?

Ko gero, reikia kalbėti ne apie įrodymus, neįrodymus, norą įrodyti ar neįrodyti, o apie filosofinį pamatą, apie tas idėjas, kuriomis priešingoje stovykloje įtikėta mirtinai. Štai kad ir fizikoje – du Visatoje esantys objektai negali veikti vienas kito, nebent jie: a) susiduria; b) sąveikauja gerai žinomų, nustatytų jėgų rinkinio pagalba. Tas jėgų rinkinys galbūt, metams bėgant ir naujoms teorijoms gimstant, gali šiek tiek kisti, bet esmės tai nekeičia – konservatyvaus mokslo pasaulyje tikima, kad du objektai negali veikti vienas kito per atstumą, nebent tame procese dalyvautų kokia nors jėga. Šita nuostata, šis tikėjimas kilo XVII a. Kalbame būtent apie tikėjimą, nes minėta nuostata nebuvo įrodyta, ji ir negali būti įrodyta. Tačiau gražiai skamba, daugumai ideologiškai priimtina – štai jums „objektyvus ir nešališkas, įrodytais faktais grįstas“ mokslas!

Brendant gilyn gali kilti natūralus klausimas, o kodėl astrologija nebetilpo Apšvietos laikų mokslo ideologijos rėmuose? Kodėl ta ideologija, tas pasaulio vaizdas, kurį mokslo institucijos mums teigia esant teisingą, yra toks, o ne kitoks?

Štai čia, ko gero, teisūs tie astrologai, kurie teigia, kad šiuolaikinės vyraujančios mokslo pasaulėžiūros, scientizmo užuomazgų reikia ieškoti Antikoje, o būtent – Platono ir Aristotelio filosofijoje.

Turbūt visi mokykloje esame girdėję apie Platono idėjų teoriją. Kas suprato, kas nesuprato, bet labai supaprastinta, suprimityvinta, mokyklinė esmė būtų tokia – kažkur, kažkokioje Visybės vietoje, laipsnyje, lygyje yra idealus medis. Visi kiti medžiai tėra tik nevykęs, netobulas, grubus jo atkartojimas. Medis fizinėje Visatoje yra materijoje išsireiškusio „medžio“ forma.

Jei arčiau teisybės, tai reikėtų kalbėti abstrakčiau, reikėtų pradėti nuo pačios paprasčiausios Platono idealios formos – Tapati ir Skirtinga, kitaip tariant, aš pats ir kitas, nenutrūkstamumas ir riba, ir t.t. Tai skirtingi tos pačios formos aspektai. Visa, kas egzistuoja, egzistuoja todėl, kad kažkur yra, o kažkur nėra. Jei visa egzistuotų visur vienu ir tuo pačiu metu, tai tos egzistencijos nebūtų, ji pranyktų, nes egzistencija įsitvirtina per tai, kas ji yra, o kas nėra, kur ji yra, o kur jos nėra.

Platono idėjos (žodžiai forma arba idėja čia tėra tik prastas vertalas, iš tiesų šią Platono sąvoką, ko gero (?), reiktų suvokti kaip „matyti aiškiu, tobulu, juslėmis neužgožtu protu“, t. y. forma arba idėja iš tiesų reiškia esmę gryniausiu žodžio pavidalu) egzistuoja nepriklausomai ir anksčiau už jų išraišką materijoje. Štai šitam teiginiui karštai prieštaravo Aristotelis, kurio manymu idėja (arba esmė) egzistuoja tik kartu su materialia išraiška, t. y. idealus medis yra tik tokiu atveju, jei yra ir materialūs medžiai. Nėra idealaus medžio, jei nėra medžių, nėra objekto, dalyko esmės, jei tas objektas neegzistuoja materijoje, kokiame nors materijos būvyje.

Tai štai dabar žiūrėkit, kas pamažu išsirutuliojo iš šio, iš pirmo žvilgsnio niekaip nei su astrologija, nei su NASA nesusijusio, dviejų filosofų ginčo.

Maždaug tarp Šv. Augustino ir Tomo Akviniečio (na, labai apytiksliai), Vakarų civilizacijos minties evoliucijoje įvyko keistas lūžis. Iš esmės tas lūžis buvo pozityvizmo, mechaninio materializmo užuomina, pagimdė paradigmą, kurioje siela ir dvasia yra labiau fantazija nei realybė, o gyvenimas ir sąmonė yra „tikiu tuo, ką matau“, paviršiniai reiškiniai. Dėl šio lūžio fizikams dar ir šiandien nekyla abejonių, kad du objektai Visatoje turi arba trenktis vienas į kitą, arba veikti vienas kitą per atstumą jėgomis, kurios jiems žinomos, nes kitaip būti negali, ir nereikia čia jokių įrodymų.

Neaišku, kodėl taip nutiko. Bet faktas, kad Aristotelio veikalai buvo perskaityti ir suvokti labai keistai. Jei Platonas teigė, kad idėjos, esmės (arba eidos) gali ir tam tikra prasme egzistuoja savaime, o Aristotelis jam prieštaravo, sakydamas, kad jos esą būna tik kartu su manifestacija materijoje, tai XII – XIII a. jau manyta (tvirtai manyta), kad Aristotelis manė, jog idėjos, esmės gali egzistuoti tik prote, o kas prote, tas netikra, tikra (reali) yra tik regimybė.

Maždaug tuo pačiu metu, kai vyko tie keisti teksto suvokimai, Aristotelis tampa Vakarų civilizacijos primarijus tarp filosofų. Jo žodis (tiksliau, viduramžių skaitytojų iškraipytas neva jo žodis) darosi svarbesnis, labiau girdimas nei kitų filosofų, į jį atsižvelgiama. Viduramžiškasis Aristotelis virsta Autoritetu, lieka tokiu Apšvietos laikais, o ir šiandien taip pat.

Autentiškas Aristotelis, pvz.: jo priežasčių teorija, yra astrologijos filosofijos pamatas. Tačiau viduramžiškojo, iškraipyto Aristotelio lauke (ant kurio stovi konservatyvaus mokslo ideologiniai pamatai) vietos astrologijai nėra.

Štai šia meilės daina mūšio lauke šį kartą ir baigiu.

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

„Bet štai ir vėl viską apgobia tamsa – o kad ji būtų dar juodesnė! Ir tegul, – taip ir veržiasi iš mūsų širdžių šūksnis, – ji būna juodut juodutėlė, kad mes nieko negalėtume įžiūrėti per jos tamsybę! O kad galėtume šioje mūsų darbo vietoje paimti plunksną ir parašyti – Pabaiga!… Deja, deja, Teisingumas, Nuoširdumas ir Sąžiningumas, griežtieji dievai, saugantys biografo rašalinę, sušunka: „Ne!“ Priglaudę prie lūpų sidabro trimitus, jie visu garsu reikalauja – sakyti tiesą! Ir dar sykį sušunka – sakyti tiesą! Ir trečią kartą išvien nugriaudėja – sakyti tiesą, nieko kito, išskyrus tiesą!

(Virginia Woolf “Orlandas”, Vilnius, Alma Littera, 2005, p. 91)

Kuo arčiau rugsėjo 1 – osios,  tuo daugiau šurmulio. Ne, ne naujas kuprines turiu omeny, ne pratybų sąsiuvinius ar spalvotus pieštukus. Ne atviraširdį pirmokų džiaugsmą ir nepakeliamą dešimtokų liūdesį. Ne melancholiškus atodūsius rūpesčių apkrautomis dienomis, kad štai ir vėl vasara baigėsi. Įprastą gyvenimo tėkmę šiais metais Mokslo ir žinių dieną praturtins žiedinis Saulės užtemimas. Kiek vėliau, rugsėjo 16 – tąją, pritems ir Mėnulis.

Šito Saulės užtemimo, kuris įvyks Mergelės ženkle mes nematysime. Stebėti jį bus galima Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Madagaskare. O štai pusšešėlinis Mėnulio užtemimas Žuvyse bus matomas beveik visur – Afrikoje, Australijoje, Azijoje, Europoje, net Rio de Žaneire. Tik Vašingtono nelies.

Dar iki užtemstant šviesuliams, rugpjūčio 22 d. Marsas baigia savo šešėlinį periodą, t.y. grįžta į tą patį devintą Šaulio laipsnį, nuo kurio balandžio 17 d. ėmė judėti atatupstas. Šaulio ženklas simbolizuoja tiesą. Kas yra tiesa? Aš turiu savo tiesą, jūs – savo. Žali žmogeliukai eina ideologijos vedini, o raudonasis pusmėnulis – religijos, religinės tiesos simbolis. Beatodairiškas, agresyvus tikėjimas savo tiesa yra fanatizmas. Marsas Šaulyje, jungtyje su Antario žvaigžde ir tame pačiame laipsnyje šiuo metu esančiu Saturnu, politinėje arenoje nežada nieko gero ir verčia nevynioti žodžių į vatą: rugpjūčio pabaiga, rugsėjo pradžia – pavojingas, įtemptas, karinės grėsmės laikas. Ne metas kompromisams. Taikos – diplomatinių susitarimų, atsisveikinimo su ginklais – galimybės sulauksime tik rugsėjo pabaigoje, o dabar reikia laikytis tvirtai ir būti sveiko proto, kitaip priešo tiesa (jei ji fanatiška) suvalgys. Įsivaizduokite Šaulio simbolį kentaurą – pusiau žirgą, pusiau žmogų, rankose laikantį lanką ir strėlę – ir bus aišku, kokios kolektyvinės nuotaikos šiuo metu ritasi per pasaulį. Kentauras labiau žmogus ar bestija? Šviesos ar užnuodytos „tiesos“ jo strėlė?

Marsas, Saturnas Šaulyje, Saulės užtemimas Mergelėje ir Mėnulio Žuvyse verčia prisiminti lotynų kalbos žodį mūtābilis. Šaulys, Žuvys, Mergelė ir Dvyniai vadinami mutabiliais ženklais. Mutabilus reiškia permainingas, lankstus, nepastovus, kintantis. Astrologijoje mutabilus – gebantis prisitaikyti, trokštantis tarnauti (žmonėms, Tėvynei, aukštesniam tikslui). Tarnystė būna įvairi – didelėje organizacijoje tarnauja mažas sraigtelis, savo šaliai tarnauja admirolas ir prezidentas. Šį rudenį susidarys dar viena svarbi, nors ir labai miglotai astrologija nesidomintiems skambanti, mutabili dangaus ženklų konfigūracija – Neptūno ir Pietinio Mėnulio mazgo jungtis Žuvų ženkle (tiksli konjukcija lapkričio 17 d.). Todėl, kalbant apie vasaros pabaigą ir rudenį, svarbu suvokti, kad šitų laikų herojus – ne ryškus individualistas, o tas, kuris yra mažas didelio vieneto sraigtas, vienas iš daugelio, bendrai sutelktos, kilniam tikslui tarnaujančios, kolektyvinės jėgos dalis. Visi kiti, kurie ne herojai, ko gero, jau pajuto ir toliau jaus, kad gyvenimas tapo nebekontroliuojamas, kad įvykiai pasaulyje lyg galinga srovė, kuriai nepasipriešinsi, gali tik pasiduoti, kad neštų kartu su savimi. Stipriau nei bet kada jauti tą srovę, kuri buvo iki tavęs ir bus po tavęs, jauti būties iracionalumą.

Net tie, kurie myli savo darbą ir neturi didelių bėdų, vis dažniau jausis išsekę ir nualinti. Bet, vakare pasvajoję, kaip mielai paliktų šia vargo planetą, iš ryto kažkokiu stebuklingu būdu kelsis iš lovos ir gyvenimas tęsis toliau. Štai tokie laikai.

Mes tiek prisiklausėme, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių, kad žmogus gali valdyti savo gyvenimą, nugalėti stichiją lyg jautį koridoje ir, kad tik toks – nugalėtojo – kelias yra Kelias, jog dabartis, kuri moko visai ko kito, gali rimtai trikdyti ir gąsdinti. Lengviau bus gyventi tiems, kurie pajus subtilią laikų žinią, tyliai šnabždančią: „būk dabartyje, nekovok su gamta, būk jos dalis“.

Jei gimėte vasario pabaigoje – kovo pradžioje (kaip pvz.: D. Grybauskaitė ar R. T. Erdoganas), rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje ar gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, tai jums artėjantys užtemimai bus reikšmingi. Bus svarbūs ir tuo atveju, jei jūsų gimimo brėžinyje Šaulio, Žuvų, Mergelės ar Dvynių ženklas kokiu nors būdu išskirtas, akcentuotas. Pvz.: A. Butkevičiaus, H. Klinton Mėnulis Žuvyse, G. Landsbergio, V. Putino – Dvyniuose. Užtemimai – proveržio, lemtingo posūkio laikas ir pozityvia, ir negatyvia prasme. Fatalizmo daugiau, mažiau laisvos valios.

Lietuvai rugsėjo užtemimai labai svarbūs, tačiau situacija tokia, kad iš brėžinių ne taip lengva išnarplioti, o kas gi konkrečiai bus. Be abejo, didelė valdžios konflikto, konfrontacijos tikimybė, kuri kraštutiniu atveju gresia svarbaus asmens atsistatydinimu ar atstatydinimu. Kaži, kaip tai bus susiję su tautos nuotaikomis, kurios, bent jau iki kitų metų vasario pradžios, bus smukusios į beviltiškumo žemumas? Tiesa, jei rugsėjį ir iki rinkimų tos ryškiai socialistinės nuotaikos turės tokį bejėgiškumo atspalvį – „viršuje galia ir pinigai, o mes tai ką…apačioje, skurde, mažutėliai, kentėdami nešame kryžių“ – tai spalį po truputį stiprės lengvos revoliucijos jausmas. Kita vertus, vėl daugės pagrįsto nerimo dėl Tėvynės saugumo.

Dar vienas reikšmingas laikmečio ženklas – rugsėjo 10 d. Jupiteris pereina į Svarstykles. Kai Jupiteris keliauja per Svarstyklių ženklą, kolektyvinė pasąmonė ima šauktis socialinio teisingumo, taikos, vis dažniau pasigirsta, kad „nereikia perlenkti lazdos“, „reikia išspręsti taip, kad visiems būtų gerai“, kyla noras „vertinti blaiviai, objektyviai“, „išklausyti abi puses“, su visais išsaugoti gerus santykius. Įdomu tai, kad 1992 m. ir 2004 m. vykusiuose Seimo rinkimuose, kai Jupiteris taip pat buvo Svarstyklėse, balsų daugumą laimėjo tie, kurie ėjo su kairiaisiais šūkiais (1992 m. LDDP, 2004 m. Darbo partija bei A. Brazausko ir A. Paulausko koalicija). Tiesa, tuomet nebuvo rinkimų rezultatus koreguoti galinčių užtemimų. Blogąja prasme, Jupiterio Svarstyklėse metu dažnai atsiranda pagunda išteisinti, demagogiškai nuplauti, išbalinti neteisingumą, įteisinti įstatymu tą, kas patiems naudinga, kad ir kokia ta nauda kitiems būtų neteisinga, žalojanti, skaldanti. Daug kalbų apie teisingumą ir kartu bet kokios neteisybės pateisinimas. Apskritai Jupiteris Svarstyklėse – teisininkų klestėjimo laikas.

Putinui, kuris gimė po Svarstyklių ženklu (Svarstyklėse ne tik jo Saulė, bet ir Saturnas, Merkurijus, Neptūnas), ko gero, kai kurie astrologai 2017 -aisiais žadės iš dangaus krentančią maną, paukščių pieną ir rožių žiedlapiais barstytą gyvenimą. Gal taip ir bus. Jupiteris – šlovės ir sėkmės (ypač politikams) simbolis. Bet kokią kainą už visa tai teks sumokėti? Štai, pvz.: amžinatilsį B. Nemcovo (taip pat Svarstyklės) nužudymo dieną Jupiteris jo brėžiniuose sudarė labai palankų aspektą su Saule. Kiti ženklai buvo baisūs, bet Jupiteris rodė, kad šlovė ir sėkmė garantuota. Ir tikrai – jei anksčiau ir buvo kritikos jo adresu, tai po mirties visi prisiminė tik tą, kas buvo gerai. Jis tapo režimo opozicijos simboliu, šventuoju kankiniu. Žmonės plūdo į jo laidotuves ir nuoširdžiai raudojo. V. Putinui 2015 m. vasario 27 – tąją taip pat nusišypsojo sėkmė (turinti savo kainą) – neliko dar vieno jo priešo.

Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 21 d. Merkurijus judės atatupstas ir tai dar vienas ženklas, kad rugsėjis bus sumaišties mėnuo. Puikus laikas introspekcijai, gilesnės prasmės ieškojimui, grįžimui prie seno, primiršto, praeities analizavimui, bet visiškai netinkamas svarbių sprendimų priėmimui, svarbiems susitarimams, nes tą, kas bus nuspręsta, vėliau vis tiek teks taisyti. Labai įdomu bus stebėti rinkiminę kampaniją – kai Merkurijus retrogradinis, daroma daug klaidų, o ir pažadai, net jei ir nuoširdžiai duoti, paprastai vėliau neįgyvendinami. Todėl, bent jau iki rugsėjo 21 d., nespręsiu už ką balsuoti. Lauksiu paskutinės minutės.

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

Peticiją dėl pakartotinio referendumo „maždaug prieš mėnesį“ sukūręs Brexit šalininkas nė baisiausiam sapne nesitikėjo, kad reikalai taip pasisuks, kad jo peticiją užgrobs priešai ir grūmos parašais lyg tomahaukais, ir tų parašų (tomahaukų) vis daugės, jau, žiūrėk, sako, virš trijų su puse milijono. O juk norėjo kaip geriau, nuoširdžiai norėjo ir kaip gudriai buvo sugalvojęs, kaip įžvalgiai aplenkęs laiką! Maršalo laipsnio verta strategija, ne kitaip! Šiandien peticijos kūrėjas pasikūkčiodamas šluostosi ašaras socialiniuose tinkluose, o priešai kikena ir skuba. Tiesą sakant, jų karštligiškas skubėjimas lygiai toks pat nedovanotinas, kaip ir minėto peticijos kūrėjo. Nori kaip geriau, bet kol Marsas vis dar retrogradinis, bet kokie skuboti (neišlaukti, neapgalvoti, neprisirpę, nesubrandinti) veiksmai – peticijos, atsistatydinimai, greiti situacijos sprendimai – vėliau vers graužti nagus.

Rytoj, birželio 29 d., nuo balandžio vidurio atbulai Žemės atžvilgiu keliavęs Marsas vėl ima judėti tiesiogiai. Įsivaizduokite ugnikalnį: žemės gelmėse kunkuliuojančią magmą ir tą akimirką, kai sumažėjus dujų slėgiui, jis ima ir prasiveržia, trykšdamas velniava, akmenimis ir pelenais. Nuo birželio 22 d. Marsas sustojo (regimasis planetos judėjimas sulėtėjo) ir iki rytdienos yra fazėje, kai niekam nebekyla abejonių, kad ugnikalnis jau veržiasi, jau spjaudo lava. Dar neaišku, ar ji užlies kaimą papėdėje. ar tik pusę kaimo, ar praeis pro šalį beveik nekliudžiusi, bet akivaizdu, kad nelaimė atėjo ir išvengti jos nebepavyks. Kol magma dar snaudė ugnikalnio gelmėje, ji buvo puiki atbulai judančio Marso iliustracija – energija yra, jos daug, bet ji kol kas tik kaupiasi ir tūno ramybės būsenoje, todėl retkarčiais net galėjo pasirodyti, kad nieko nevyksta, nieko ir neįvyks. Bet slėgis sumažėjo ir kalnas išspjovė – sulaukėme to, ko neramiai laukėme nuo pat kovo užtemimų: štai jums ir pavojus Europos Sąjungos status quo, štai ir tarptautinis ekonominis sukrėtimas.

Birželio 29 d. pradėjęs judėti tiesiogiai, Marsas įžengia į šešėlinę retrogradinio judėjimo proceso fazę ir išbus ten iki rugpjūčio 22 d., kai vėl pasieks 8 – tą Šaulio laipsnį, nuo kurio balandžio 17 d. ėmė ristis atbulas, vaizdžiai kalbant, nuo tada, kai magma ėmė kauptis ugnikalnyje. Birželio 29 – rugpjūčio 22 d. ugnikalnio veržimosi laikotarpis. Dažniausiai tie prasiveržimai žymi tiesiog aktyvumą, veiksmą, vėl užvirusį gyvenimą, bet taip pat (ne taip jau ir retai) pyktį ir frustraciją – negatyvią Marso simbolio pusę. Turint omeny pastarųjų dienų įvykius, atrodo, kad neigiamos energijos prikaupta pakankamai.

Iš istorijos žinome, kad nemažai ginkluoto konflikto situacijų ir karų kilo Marsui iš retrogradinės fazės perėjus į tiesioginę, šešėlinio periodo metu, pvz.:

• Antras pasaulinis karas
• Perl Harboras
• Sueco kanalo krizė
• Šešių dienų karas
• 1991 m. sausio 13 – oji (tiesiogiai Jaučio ženkle esantis Marsas ėmė judėti sausio 2 d.)
• Rugsėjo 11 d. atakos JAV

Tačiau visko, kas čia dedasi, vien Marsu nepaiškinsi. Nuo praėjusių metų rudens, o jau ypač stipriai – šį birželį kolektyviai išgyvename Saturno – Neptūno kvadratūrą. Jos poveikis dar nesibaigė, truks iki šių metų spalio. Nerimas, netikrumas, sumaištis ir abejonės. Nebeaišku, kas bus rytoj, bet ar išties aišku, kas buvo vakar? Ar neklaidžiojome iliuzijose, ar tuo, kuo tikėjome, buvo tikra, ar tik apgaulė? Saturnas simbolizuoja struktūrą, ribas, pamatus ir taisykles, atsakomybę ir pareigą, „realybę“, žemišką materiją, o Neptūno galioje visa tai sunaikinti, išsklaidant kaip dūmą, užpilant vandeniu. Saturnas yra forma, Neptūnas beformis. Saturnas kristalizuoja, Neptūnas laisvai teka, srovena, liejasi. Saturnas yra plyta rankoje, Neptūnas – neapčiuopiamas sapnas. Saturnas – viskas, kas praktiška. Neptūnas – idealai ir humanizmas. Galėčiau tęst, bet esmė, manau, aiški. Saturnas ir Neptūnas simbolizuoja priešybes ir štai, stojus įtampos aspektui tarp šių planetų, viena vertus, krizę patiria mūsų tikėjimas, pažiūros, idealizmas, kita vertus, tai, kas atrodė tvirta ir amžina, griūna, byra, sklaidosi.

Saturno – Neptūno ciklą astrologai linkę vadint „komunistiniu“, nes įtampos aspektai (kvadratūra, konjunkcija, opozicija) visada žymėjo reikšmingus pokyčius Tarybų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje. Jau nėra abejonių, kad ciklas susijęs su Lenkija, taip pat ir Prancūzija. Jis „globoja“ socialdemokratus, protestuojančius prieš socialinę nelygybę, o taip pat ir nepriklausomybės kovas, yra kažkokiu būdu susijęs su epidemijomis bei naftos gavyba. Saturno – Neptūno įtampos aspektų metu didesnis stichinių nelaimių pavojus, nes naikinama, šluojama, nuplaunama (Neptūnas) tai, kas netvirtai pastatyta (Saturnas).

Kalbant apie Europos Sąjungos reikalus, panašu, kad vadovai turės galimybę sušvelninti krizę, rasti, tegu ir laikiną, sprendimą, susitarti – tam palankus laikas bus šį rudenį, spalio pabaigoje, lapkritį, gruodį (Jupiterio – Saturno sekstilis).

PREZIDENTĖ

Norėdami įžvelgti, kas laukia mūsų Lietuvoje, negalime pamiršti prezidentės brėžinių. Tuo labiau, kad beveik visi 2016 – ieji Daliai Grybauskaitei sudėtingi. Nors jokiu būdu negalime teigti, kad viskas, kas nutinka valstybės vadovui, aidu skamba valstybės gyvenime, bet, be abejo, ryšys yra.

2016 – ieji prezidentei yra dvasinio virsmo metai, o bet kokie pokyčiai dvasinėje plotmėje, kaip žinia, žmogui niekada nebūna lengvi. Plačiajai visuomenei iki šiol, ko gero, ne kaži ką iš to sudėtingumo pavyko pastebėti. Na, nevykusiai nusipirko žemės sklypą. Pardavė už tą pačią kainą. Na, kam nepasitaiko? Skaitė metinį pranešimą: visus barė, savęs – ne. Būtų stebuklas, jei ji kalbėtų kitaip.

O vis dėl to, nepaisant to, ką matome ar nematome, laikas sudėtingas. Įtampa vėl pradėjo augti jau dabar, birželio pabaigoje, augs ir liepą, kiek atslūgs rugpjūtį, o rugsėjį dar kartą grįš nauja jėga. Stresas, nepalankios aplinkybės, įvairios kliūtys ir sunkumai, iliuzijų žlugimas, nusivylimas pvz.: tais, kuriuos laikė autoritetais, konfliktai.

Nuo šių metų vasario – didesnis pavojus būti įtrauktai į užkulisines intrigas, būti apgautai. Krašutiniu atveju reikėjo ir vis dar reiktų (liepos antroje ir iki rugsėjo pirmos pusės) saugotis galimo šantažo, grasinimų, nepageidaujamos įtakos. O štai dvasinė savijauta – šokinėjanti nuo visiško pesimizmo, netikėjimo savo jėgomis, nusivylimo, dairymosi į praeitį (kokių klaidų būta?), beviltiškumo, skraidžiojimo fantazijose ir iliuzijose iki didelio pasitikėjimo, įkvėpimo, aukščiausio idealizmo, humanizmo – žymi psichologinę transformaciją, kartą gyvenime vykstantį pokytį, kuris, daugiau ar mažiau, suteikia žmogui galimybę atsikratyti iliuzijų, giliai suvokti kažką labai rimto, svarbaus ir naujo.

Visą vasarą (gal tik rugpjūtį kiek lengviau) ir iki spalio pradžios – būtų didelė klaida bandyti skubinti įvykius. Ir ne tik dėl to, kad fiziškai bus mažiau jėgų, trūks energijos. Šiuo metu reiktų stengtis išlaikyti status quo, kantriai, ramiai ir ištvermingai (žodis „ištvermingai“ Daliai Grybauskaitei labai tinka) daryti darbus, susitaikyti su tuo, kad opozicija bus arši, kad palaikymo, ko gero, bus mažiau, kad darbai vyks lėčiau nei norėtųsi.

LIETUVOJE

Kai vasarį rašiau, jog šie metai Lietuvoje primins 1997 – uosius, kai vyko prezidentinė rinkimų kampanija ir tauta, kaip kolektyvinis vienetas, pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo nusprendė pasukti kitu keliu, keisti valstybės kryptį, rinkti valstybės vadovą iš Vakarų, be komunistinės praeities ir sovietinio auklėjimo, man nebuvo labai jau aišku, į kokią pusę suksime šį kartą, per ateinančius Seimo rinkimus. Tik tada neabejojau, o dabar dar labiau neabejoju, jog tai bus posūkis. Ne perversmas, ne sąjūdis, ne drastiškas pokytis, bet gan reikšmingas posūkis – galbūt šioks toks apsivalymas, galbūt visai nauji vėjai. Ir tam nebūtina revoliucija žmonių galvose. Jei prisimintume 1997 – uosius metus, tai tuomet klostėsi įdomi situacija: iš pirmo žvilgsnio, labai jau tvirto tautos pasirinkimo lyg ir nebuvo. Iš šono žvelgiant, taip išėjo, lyg natūraliai susiklostė. A.M. Brazauskas lyg dėl šeimos ir asmeninio gyvenimo, lyg dėl būtinybės Lietuvai atsinaujinti, pats ėmė ir pasitraukė. O V. Adamkus laimėjo labai maža balsų persvara.

1997 – aisiais, kaip ir šiais metais, taip pat driokstelėjo kyšio skandalas. Tiesa, pinigai buvo menkesni. Kai praėjusių metų gruodį nagrinėjau šiuos metus Lietuvoje, gegužė man užkliuvo dėl akivaizdaus ženklo, kurį tuomet perskaičiau taip: „rinkiminės kampanijos vėliava nusidažys kraštutinės dešinės idėjų spalva“. Bet šiandien manęs nepalieka įtarimas, jog tas simbolis LR brėžinyje reiškė kur kas daugiau nei griausmingus A. Guogos pažadus statyti bažnyčią, visus patikrinti melo detektoriumi ir dar griausmingesnį trenksmą durimis, maunant iš partijos. Simbolis kalbėjo ne apie R. Karbauskio dešiniąsias svajas. Gal jis rodė kokius nors užkulisinius konservatorių žaidimus? Gal partijos vedlių drąsūs, korupciją smerkiantys, pareiškimai yra tik ledkalnio viršūnė?

Nors visi žinome, kad Lietuvoje liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia yra beviltiškai nedarbingas laikotarpis, valstybės gimimo brėžiniuose randu vyriausybės krizės ar skandalo ženklų.

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

Balandžio 17 d. Marsas ėmė judėti reversu.

Marsas reversu juda rečiau nei kitos planetos, o ir tas judėjimas kiek kitoks. Apskritai retrogradinis Marsas – svarbus ir iškalbingas laiko ženklas, pilnai trunkantis maždaug šešis septynis mėnesius.

Retrogradinį arba atgalinį judėjimą galima suvokti dviem būdais. Galite įsivaizduoti, jog Saulės sistemą stebite iš šono, iš kažkokio taško kosmose – lyg kaimyno Jono kiemą iš savo namo palėpės per žiūronus. Regite Saulę ir aplink ją besisukančias planetas, bet jūsų dėmesį ypač prikausto dvi iš jų, Žemė ir Marsas. Žodžiu, negalite atplėšti akių nuo Saulės, Žemės ir Marso. Marsas nuo Saulės nutolęs labiau nei Žemė, jo orbita didesnė ir keliauja jis savo orbita lėčiau. Kad apsisuktų aplink Saulę, jam reikia maždaug dvigubai daugiau laiko nei Žemei. Kartais, apytiksliai kas dvejus metus, greitoji Žemė ir lėtasis Marsas, judėdami savo orbitomis, priartėja vienas prie kito, akimirką Žemė atsiduria tiksliai tarp Marso ir Saulės (tuo metu atstumas tarp planetų būna mažiausias), toks įspūdis, kad galėtum brėžti tiesią liniją Saulė – Žemė – Marsas, bet tik akimirką, nes Žemė skuodžia savo orbita tolyn, aplenkdama ir palikdama Marsą vilktis iš paskos. Bent jau taip atrodo stebint Saulės sistemą iš kažkokio taško kosmose, aiškiai lyg kaimyno Jono kiemą iš savo namo palėpės.

O štai dabar įsivaizduokite save Žemėje giedrą ir žvaigždėtą naktį. Įsivaizduokite, jog stebite dangų kasnakt. Matote, kaip Marsas slenka iš vakarų į rytus, per parą pajudėdamas daugiau nei po pusę laipsnio. Bet štai kovo mėnesį jis labai sulėtėjo, o balandžio pradžioje, toks įspūdis, kad visai sustojo. Ryškus, didelis, gerokai didesnis nei įprastai ir stovi vietoje. Ką simbolizuoja Marsas astrologijoje? Be visų kitų reikšmių, skaldančią jėgą (pagal „skaldyk ir valdyk“), karą, smurtą, karštį. Marsas yra ginklas, jis gali būti ypač pavojingas, bet taip pat reiškia drąsą ir bet kokiam veiksmui būtiną valią. Balandžio 17 d. planeta vėžlio žingsniu žengė žingsnį atgal, t.y. pradėjo judėti iš rytų į vakarus. Saulės sistemos stebėtojas, patogiai įsitaisęs kažkokiame kosmoso taške, balandžio 17 d. pamatė, jog Žemė aplenkė Marsą ir nudūmė pirmyn. Tuo tarpu, stebėtojas iš Žemės išvydo, jog Marsas pajudėjo atbulai, iš rytų į vakarus.

Abu akyli stebėtojai – ir iš Žemės, ir iš kosmoso – regi, jog Marsas retrogradinio proceso metu yra arčiausiai Žemės bei opozicijoje Saulei Žemės atžvilgiu. Iš kosmoso matyti tarp Saulės ir Marso įsiterpusi Žemė, o iš Žemės nesunku pastebėti, jog Saulė ir Marsas ypač nutolę vienas nuo kito. Tiksli Saulės ir Marso opozicija stoja retrogradinio judėjimo vidury, jo vidurio taške – šiais metais tai bus gegužės 22 d.

Atatupstas Marsas judės iki birželio 28 d. Kas dvejus metus retrogradinis Marsas paprastai būna vis sekančiame ženkle – štai 2014 m. Svarstyklėse (kaip tik tuo metu po Svarstyklių ženklu gimęs V. Putinas aneksavo Krymą), 2012 metais Mergelėje („Arabų pavasaris“ Jemene, paaštrėjusi įtampa dėl Irano). Tačiau Marsas, skirtingai nei pvz.: Venera, atatupstas juda labai netvarkingai, t.y. nors lyg ir „stengiasi“ sekti Zodiako ženklų tvarka, bet laipsniai būna vis kiti. Štai šį kartą jis pradėjo savo retrogradinį kelią aštuntajame Šaulio laipsnyje, o baigs dvidešimt trečiajame Skorpiono. Dėl tokios netvarkos, visi, kurių gimimo brėžiniuose yra retrogradinis Marsas Vandenio ženkle, galite jaustis išskirtiniais (pvz.: gimusieji 1971 m. liepos 11 d. – rugsėjo 8 d.), nes čia jis pats rečiausias. Dažniausiai atgaliniu būdu Marsas juda Mergelės, Liūto ir Vėžio ženklais.

Retrogradinis Marsas Šaulio ženkle paskutinį kartą buvo prieš 15 metų, 2001 – aisiais. Tačiau beveik tais pačiais Šaulio ir Skorpiono laipsniais kaip ir šiemet atatupstas jis keliavo prieš 79 metus, 1937 – aisiais.

Svarbu suvokti, kad retrogradinio Marso judėjimas astrologijoje skirstomas į dvi šešėlines ir tiesioginę fazes. Šiais metais pirmoji šešėlinė fazė prasidėjo vasario 18 d., kai Marsas buvo dvidešimt trečiame Skorpiono laipsnyje ir truko iki balandžio 17 d. – retrogradinio judėjimo pradžios. Antroji šešėlinė fazė prasidės, kai planeta vėl ims judėti tiesiogiai iš vakarų į rytus, būdama dvidešimt trečiame Skorpiono laipsnyje birželio 28 d., ir truks iki rugpjūčio 22 d., kai Marsas ir vėl bus 8̊ 53“ Šaulyje, t.y. tame pačiame taške, nuo kurio balandžio 17 d. pradėjo judėti atbulai. Žodžiu, Marso valdomais 2016 – aisiais šeši mėnesiai paženklinti jo retrogradiniu judėjimu. Maža to, rugpjūčio 22 d. antrąją šešėlinę fazę Marsas baigs jungtyje su Saturnu, kuris tuo metu bus tikslioje konjunkcijoje su Antario žvaigžde.

Apskritai atgalinis planetos judėjimas visada susijęs su Saule. Astrologiniame pasaulėvaizdyje, kuriame nėra vietos atsitiktinumui ir kiekvienas reiškinys turi prasmę, šis faktas vertas apmąstymo. Šiais metais retrogradinio Marso ir Saulės tiksli opozicija stos gegužės 22 d. Šaulio – Dvynių ašyje. Paskutinė konjunkcija buvo 2015 m. birželio 14 d. Dvyniuose. Yra apie ką pagalvot.

Kai planeta juda atbulai, reikia pagalvot ir apgalvot. Atgalinis Marsas verčia apgalvoti savo veiksmų tikslingumą, efektyvumą. Tai nereiškia, kad negalima veikti, rizikuoti (tas dažnai net būtina), tačiau į bet kokį rimtesnį judesį šiuo metu verta pažvelgti lyg iš šono, apmąstyti lyg nepriklausomam stebėtojui. Kodėl nevažiuoja mano (darbo, karjeros ar santykių) mašina? Kodėl ji važiuoja ne taip gerai kaip norėčiau? Atsidarau kapotą ir žiūriu. Ko gero, apie retrogradinį Marsą eina kalba ir pasakose, kuriose karžygys atsiduria kryžkelėje ir sprendžia, ką daryt: „į kairę eisi – arklį prarasi, į dešinę pasuksi – pats negrįši…“.

Be abejo, labiausiai atgalinis Marsas šiais metais jau liečia ir dar palies gimusius Skorpiono ženklo pabaigoje ir Šaulio pradžioje bei tuos, kurių gimimo brėžinyje Skorpiono ir Šaulio ženklai smarkiai akcentuoti. Skorpionas yra transformacijos, giluminių pokyčių, galios, jėgos simbolis. „Ar mes esame nors kiek įtakingi, ar žmonės klausosi to, ką sakome, ar jiems rūpi, ką darome?“ – šiais metais vis dažniau kremtasi Skorpionai ir tie, kurių brėžinyje Skorpiono ženklas užima svarbią vietą. Šaulio ženklo atstovai nerimauja, ar tik nebus jie save pametę. Ar jie gyvena savo gyvenimą, pagal savo prigimtį, savo tikrą tiesą ar kieno nors primestas tiesas?

Bandant eskizuoti politinės ateities vaizdą, į akis krenta štai toks istorinis pasikartojimas: 1937 – ieji metai – Stalino represijos Rusijoje; 2001 – ųjų rugsėjo 11 d. JAV. Regis, visiškai nesusiję įvykiai, tačiau juos vienija ideologijos ir religijos leitmotyvas, brutalumas, kurio pasekmės pražūtingos, ilgalaikės. Antra metų pusė neabejotinai reikšminga Rusijai – ir dėl to, kad gegužės antroje pusėje, birželio pradžioje V. Putinui išpuola labai nepalanki astrologinė situacija, ir dėl birželį visu smarkumu užgriūsiančios Saturno – Neptūno kvadratūros, kuri Rusijos (o taip pat ir Lenkijos) niekada neaplenkia, ir dėl pavojingo retrogradinio Marso periodo.

1969 – aisiais (paskutinė atgalinio Marso konjuncija su Antariu) JAV slapta bombardavo Kambodžą. Š. m. rugpjūčio 22 d. vėl pasikartos minėtas ženklas – neramu, jog sprendimai dėl pvz.: Sirijos, Islamo valstybės gali būti labai radikalūs, pareikalausiantys daug civilių aukų.

Brazilijoje politinė krizė, kaip ir 1937 – aisiais. Tuomet ten beveik dešimtmečiui įsigalėjo diktatūra. Marso ir Antario jungtis gali būti reikšminga ir kitoms Lotynų Amerikos šalims, o taip pat ir Indijai.

1984 – aisiais, kai retrogradinis Marsas buvo Skorpiono ženkle, oficialiai atrastas AIDS virusas.

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

,

2016 – aisiais įvyks iš viso keturi – du Saulės ir du Mėnulio – užtemimai. 2018 ir 2019 metais jų bus po penkis, o 2020 –aisiais laukia net šeši. Pirmasis šių metų Saulės užtemimas (visiškas) – kovo 9 d. 03:58 val. mūsų laiku, bus matomas Rytų Azijoje (Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Korėjose, Japonijoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir t.t.), Australijoje, Ramiojo vandenyno salų valstybėse (taip pat ir JAV priklausančiuose Havajuose), Aliaskoje.

Jei natalinėje (t.y. žmogaus gimimo) astrologijoje XX amžiuje į užtemimus imta kreipti vis mažiau dėmesio – na, nebent sutampa su gimimo diena, ascendentu ar kitaip ryškiai išsiskiria gimimo brėžinyje – tai mundaninėje (politinėje) astrologijoje dar niekam nešovė į galvą apsieiti be šių iškalbingų ženklų nagrinėjimo. Ir jei kam atrodo, kad politinė astrologija tėra tik beprasmis laisvalaikio užsiėmimas ar priemonė tamsuolių masėms Rusijoje bei kitose atsilikusiose valstybėse mulkinti, tai skaudžiai klysta – nors, savaime suprantama, tiesioginis astrologų ir aukštų valstybės pareigūnų bendradarbiavimas yra slepiamas, bet juk niekam ne paslaptis, jog F. Mitterrandą nuolat konsultavo Elizabeth Teissier (2000 m. Sorbonoje apgynusi daktaro disertaciją astrologine tema), o R. Reaganui dirbo amžinatilsį Joan Quigley. Tiesą sakant, astrologija JAV istorijoje yra atskira ir ilga tema. Galbūt gandai, jog R. Nixonui patarinėjo astrologai, ir liks tik gandais, tačiau faktas, kad B. Franklinas, G. Washingtonas ir T. Jeffersonas patys buvo neblogi astrologai. Žinant, jog visi jie priklausė laisviesiems mūrininkams, tai neturėtų stebinti. Taip pat faktas, jog astrologai aktyviai darbavosi (tebesidarbuoja?) Izraelio žvalgybos tarnyboje „Mossad“ bei JAV Centrinėje žvalgybos valdyboje.

Apie politinės astrologijos įtaką Vakaruose galima kalbėti ilgai: dėstyti žinomus faktus bei neišvengiamai krypti į nuogirdų, paskalų ir spekuliacijų sferą, nes jau toks šis reikalas – matosi tik pati ledkalnio viršūnė. Tačiau tvirtai aišku, kad pastaruoju metu Lietuvoje vis pasigirstantys tauškalai, jog politinė astrologija yra „sovietinės traumuotos visuomenės pasekmė“ žymi didelį kalbėtojų neišmanymą. Be abejo, reikia skirti astrologų darbą ir geltonojoje spaudoje pasirodančias propagandines neva „prognozes“. Be to, reikia suvokti ir tą, kad politikai visų pirma žmonės ir dažniausiai jiems rūpi jų pačių, o ne valstybės, likimas – tokiu atveju astrologai tėra tik asmens pagalbininkai ir niekaip neprisideda prie tautos gerovės kūrimo. Tačiau priskirti šią sritį posovietinėms traumoms ir tamsuoliškam neišprusimui galima tik sąmoningai klaidinant visuomenę arba plačiai atlapojus savo išsilavinimo, žinių bagažo spragas.

Bet užtenka to lyrinio nukrypimo. Taigi, kovo 9 d. visiškas Saulės užtemimas 19 – ąjame Žuvų ženklo laipsnyje. Saulės ir Mėnulio jungtis* bus tikslioje opozicijoje retrogradiniam Jupiteriui Mergelės ženkle, beveik tikslioje jungtyje su Chironu (orbas 1 laipsnis) bei sudarys beveik tikslų (orbas 2 laipsniai) kvadratūros aspektą su Saturnu Šaulyje. Taip pat vis dar bus aktualus Saturno ir Urano trinas, vėl kartosis Jupiterio ir Plutono trinas, na ir, žinoma, nors jau ne visai tiksliai, bet ir toliau laikysis Urano ir Plutono kvadratūra.

Be abejo, reikšmingiausias bei iškalbingiausias brėžinyje yra užtemimo ir Jupiterio – Saturno santykis.  Ko gero, viena svarbiausių šios konfigūracijos reikšmių bus ekonominis nuosmukis. Laikmetis išryškins silpniausias vietas funkcionuojančioje sistemoje, vers imtis pokyčių, reformų (kurios, ko gero, ir vėl bus atidėtos). Paskutinį kartą tokia Jupiterio – Saturno padėtis, vadinamoji kvadratūra, stojo 2015 m. pavasarį ir vasarą, kai stebėjome krizes Graikijoje ir Kinijoje. Ir štai dabar ji, sustiprinusi save užtemimu, vėl grįžta. Užtemimo kelias lyg ir sufleruoja, jog ateinančios krizės epicentras, ko gero, bus Azijoje, pvz.: Kinijoje, Japonijoje. Tačiau matome, jog užtemimas liečia ir Rusijos Tolimuosius Rytus, ir JAV.

Nereikia nė sakyti, kad užtemimas Žuvų ženkle reiškia ir padidėjusią gamtinių kataklizmų – potvynių, cunamių – tikimybę tose vietose, kuriose jis bus matomas.

Šalia užtemimo ir Jupiterio – Saturno kvadratūros, stebime dar vieną įdomų laiko ženklą – Saturno ir Urano triną. Šita konfigūracija kol kas netiksli, nuo balandžio jos poveikis lyg ir turėtų kiek nuslūgti, vėl augti jis pradės lapkritį, gruodį ir, tai silpdamas, tai vėl stiprėdamas, prasilaikys iki 2018 m. spalio. Politikoje šis trinas siejamas su dešiniaisiais, t.y. kolektyvinė pasąmonė linksta prie dešiniųjų, konservatorių idėjų, jų nešamos žinios.

Taip pat reikia paminėti ir iki liepos vidurio aktyvų būsiantį Jupiterio – Plutono triną.

Apskritai astrologijoje trinas (120 ̊) yra pozityvus aspektas. Trumpai tariant, jei matome triną arba sekstilį (60̊), tai išvada viena – turi būti gerai. „Palankus laikas“, kaip mėgsta sakyti astrologai. Teigiamų aspektų tarp planetų, teigiamų ciklo fazių metu nekyla įtampa, atvirkščiai nei susidarius kvadratūroms, opozicijoms ar konjunkcijoms, nereikia tikėtis krizių. Tai augimo ir sklandaus vyksmo laikas. Tačiau kas konkrečiai auga tuo apibrėžtu laiku, kieno gyvenimas jau toks sklandus, be trikdžių?

Labai gerai palankaus aspekto nepalankias pasekmes iliustruoja Jupiterio – Plutono trinas, vadinamoji pozityvi JU-PL ciklo fazė. Paskutinį kartą tikslus trinas susidarė 2015 m. spalį. Jupiterio – Plutono ciklas siejamas su tarptautiniu terorizmu, plutokratija, politikų įtaka žmogaus gyvenimui. Tylaus plutokratijos ir politikų įtakos augimo įrodymų greitosiomis nerasime, tam reikia atskiro tyrimo. Tačiau, ko gero, sunku būtų prieštarauti, jog teroristų darbas praėjusių metų spalį buvo sklandus, vyko be trikdžių. Didžiausias to sklandaus pasiruošimo, kuriam, deja, niekas taip ir nesutrukdė, „laimėjimas“ įvyko visai netrukus – 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje.

Šiais metais Jupiterio – Plutono tikslus trinas susidarys du kartus – kovą ir birželį.

Lygiai taip pat yra ir dėl Urano – Saturno trino. Viena vertus, tai puikus laikas idėjas, išradimus, reformas, įžvalgą (Uranas) įgyvendinti praktiškai (Saturnas), t.y. labai gerai mokslininkams. Taip pat UR – SA trino metu kloti pamatus tolimesnei ateičiai turėtų dešiniosios krypties politikai, jiems tas dabar lengviau sekasi. Iš istorijos matyti, jog UR – SA ciklas susijęs su tokių valstybių kaip pvz.: Izraelis, Egiptas vystymųsi, vadinasi, esant pozityviai ciklo fazei, tose valstybėse lengviau pakreipti įvykius teigiama linkme, imtis reikšmingų, tautai sėkmę nešančių reformų. Tačiau tas pats Urano – Saturno trinas atveria kelią ne tik dešiniesiems, bet ir kraštutiniams dešiniesiems. Tą puikiai iliustruoja Donaldo Trumpo pastarojo mėnesio laimėjimai.

Lietuvoje, nors kovo 9 d. užtemimas ir nebus matomas, panašu, jog stebėsime politinių skandalų tęsinį. Apie tai, jog vasaris ir kovas šiuo atžvilgiu bus karštas, minėjome mūsų tinklaraštyje jau gruodį. Apskritai šitas užtemimas astrologiniu požiūriu panašus į tą, kuris įvyko 1997 m. kovo 8 d. Kas tuomet dėjosi Lietuvoje? Vyko prezidento rinkimų kampanija, patys rinkimai buvo neeiliniai, svarbūs, nes pakeitė valstybės kryptį (prezidentu tapo asmuo be komunistinės praeities).

Europos Sąjungai visi užtemimai nuo 2015 m. pavasario „baksnoja“ į tą pačią vietą – sienos, santykiai su kaimynais, grėsmė iš užsienio, abejotinas jos pačios status quo išlaikymas.

Jei įvyko vienas užtemimas, vadinasi, netrukus bus ir kitas. Pusšešėlinis Mėnulio užtemimas įvyks kovo 23 d. 14:01 val., taigi, Lietuvoje taip pat nebus matomas. Užtemimą galima bus stebėti (ir tose vietose ieškoti svarbiausių su juo susijusių įvykių) Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Ramiojo vandenyno salų valstybėse, Tolimuosiuose Rytuose (taip pat ir Rusijoje). Mėnulis bus Svarstyklėse, Saulė Avino ženkle tikslioje jungtyje su Merkurijumi. Svarstyklių ženklo ir Merkurijaus simboliai visų pirma sufleruoja, kad, ko gero, šio užtemimo pagrindinė tema bus kažkokios sutartys (taikos, prekybos, bendradarbiavimo ir etc.), derybos, susitarimai. Gali būti nutraukti svarbūs susitarimai arba, atvirkščiai, užsimegzti nauji, labai svarbūs ir vėliau sunkiai keičiami, fatališki. Merkurijus taip pat simbolizuoja transportą, kompiuterius, informaciją, paauglius, mokyklas.

Žvilgtelėjau ir į artimiausių kaimynų brėžinius. Rusijoje šis Mėnulio užtemimas bus matomas, vadinasi, verta įdėmiau panagrinėti. Panašu, jog ten reikšmingai augs žmonių nepasitenkinimas, yra protesto, neramumų tikimybė. Nepalankus laikas V. Putino populiarumui, apskritai valdžiai, Vyriausybei. Regis, V. Putinas tam pradėjo ruoštis iš anksto, juk ne šiaip sau vasario pradžioje D. Medvedevas pažadėjo iššluoti kas trečią aukščiausią pareigūną iš „Vieningosios Rusijos“. Ekonominė situacija ir toliau prastės.

Nuo balandžio dešiniesiems palankaus Urano – Saturno trino poveikis laikinai atslūgs, sceną užleisdamas Saturno – Neptūno kvadratūrai, kurią šiame tinklaraštyje jau skersai išilgai aptarėme ir kuri yra visiškai priešinga Urano – Saturno trinui. Saturno – Neptūno kvadratūra bus aktyvi nuo balandžio pabaigos iki spalio pradžios.

*Jei kas nežino, tai Saulė užtemsta tik per jaunatį, o Mėnulis per pilnatį.

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

Pamaskvio Barvichos kaime stovi namas. „Namas“ šiuo atveju sąlyginis žodis: pavadinti tiesiog namu tą rytietiško stiliaus, pagodą primenantį, Kinijos imperatoriui gėdos nepadarysiantį, dvarą galėtume tik tuo atveju, jei ir Romano Abramovičiaus jachta būtų „valtis“. Tačiau namas įdomus ne dėl prabangos, tuo labiau, kad kitos kaime stūksančios trobos dar ištaigingesnės, bet dėl numanomos savininko pasaulėžiūros, dvasinės krypties.

Griežtai racionalistinės, antimistinės, pozityvistinės pasaulėjautos asmuo tokio namo nestatys, tuo labiau, netoli Maskvos, t. y. beveik Europoje. Iš bendro vietos konteksto iškrentanti, skrupulingai detalizuota, pasiturinčio Mongolijos chano dvaro kopija byloja, jog jį statė žmogus, kuris, ko gero, labiau vadovaujasi nuojauta ir intuicija nei sausu pragmatizmu. Nė kiek nenustebtum, jei jis laisvalaikį leistų kad ir studijuodamas I-czinį, medituodamas šalia savo auksinių žuvelių tvenkinio, skaitydamas klasikinę kinų literatūrą, budistinius tekstus, jei ypatingą dėmesį kreiptų į sapnus ir ženklus. Žmogus gerbia tą, kas laiko patikrinta, jis ieško įkvėpimo ir kylančių problemų sprendimo būdo protėvių išmintyje, galbūt seka kokia nors senąja tradicija. Dar keisčiau, kai paaiškėja, jog namas priklauso Rusijos gynybos ministrui Sergejui Kužugetovičiui Šoigu. Tai ne pirmas toks jo namas, kiti, kuriuos anksčiau statė, taip pat buvo lygiai tokio pat Azijos stiliaus.

Sergejus Kužugetovičius Šoigu kiniškos tapybos fone

Sergejus Šoigu, vienintelis ministras, dirbęs visose Rusijos vyriausybėse (ministras nuo 1994 m.), kilęs iš pietų Sibiro, tų vietų, kuriose praktikuojamas budizmas ir šamanizmas. Vieša paslaptis, jog jam būnant Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministru, ministerijoje dirbo (tebedirba?) grupė profesionalių astrologų ir stiprių ekstrasensų. Tie patys (ne)patikimi šaltiniai informuoja, jog identiška praktika nuo 2012 metų persikėlė ir į Gynybos ministeriją. Be abejo, įdomiausi tie astrologai, kurie lankosi Barvichos kaime ir ten, litrais maukdami aukščiausios rūšies geltonąją kinų arbatą ir skęsdami astrologiniuose brėžiniuose, ne tik ministrui, bet ir aukščiausiajam šalies pareigūnui mėgina rasti išeitį iš padėties, numatyti pavojų, išsaugoti jo status quo. Ar atsitiktinumas, kad didžiausio pavojaus V. Putino valdžiai ir jo asmeniui metu, jis pasirenka pulti pats, nelaukia, kol bus užpultas? Kas jam pataria, jog štai dabar laikas daryti žingsnį, kuris, nors pats savaime kelia siaubą ir Vakarams dar kartą sudaro įspūdį, jog „Rusijos prognozuoti neįmanoma“, padeda labai sudėtingoje situacijoje užvilkinti, atidėti ar visai išvengti to, ko išvengti be tam tikrų žinių būtų labai sunku, o gal ir visai neįmanoma?

Šiuo atveju, ko gero, ne detalės svarbios – ne geriamos arbatos rūšis, ne vieta, kurioje renkasi astrologai – o ta prielaida, jog prognozuoti tolesnius V. Putino žingsnius, jo ateitį, turėtume numanydami, jog jis yra nuolat konsultuojamas astrologų. Gal iki kokių 2008 – ųjų tokias konsultacijas vertino tik S. Šoigu, tačiau, ar dar prisimenate tas juokingas V. Putino nuotraukas, kur jis, balotiruodamasis antrajai kadencijai, nuogu torsu mėgavosi nacionaliniais žvejybos ir medžioklės ypatumais ministro gimtinėje Tuvoje? Ar jūs tikite, kad S. Šoigu veikla ir įtaka apsiribojo „tikrų vyrų“ laisvalaikio organizavimu?

eina pas šamaną

Jau beveik metus, nuo 2015 m. vasario, šitame tinklaraštyje kalbame apie Saturno – Neptūno kvadratūrą, kurios poveikį pradėjome justi praėjusių metų rudenį ir kuris prasilaikys bent iki 2016 m. spalio. Minėta konfigūracija nuolat žymėjo svarbius įvykius Sovietų Sąjungoje, o dabar ir Rusijoje. Nagrinėdamas Saturno – Neptūno ciklą, garsus prancūzų astrologas Andre Barbault numatė J. Stalino mirtį 1953 m. ir Sovietų Sąjungos žlugimą 1989 m.

Įdomu ir tai, kad pats V. Putinas, kaip svarbi politinė figūra, iškilo per Saturno – Neptūno kvadratūrą 1998 – 1999 m.

Iš istorijos aišku, kad SA-NE kvadratūra žymi pokyčius valdžios viršūnėje (1926 – 1927 m. L. Trockis ir G. Zinovjevas pašalinti iš Komunistų partijos dėl sudaryto opozicinio bloko prieš J. Staliną, kuris tuo metu jau tampa vienvaldžiu diktatoriumi; N. Chruščiovo nušalinimas nuo valdžios; B. Jelcino atsistatydinimas; L. Brežnevo mirtis), karinį sujudimą (Karibų krizė; Tarybų Sąjungos intervencija į Afganistaną; Antrasis Čečėnijos karas; Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje), ekonominius sunkumus (NEP`o laikai, tuometinės krizės paaštrėjimas ~1927 m.; grūdų krizė 1963 m.; nerealizuota A. Kosygino ekonominė reforma, bendros šalies gamybos apimčių smukimas 40 proc., pasiektas stagnacijos „dugnas“ 1979 – 1982 m.; 1998 m. Rusijos krizė).

Tarkime, kad V. Putinas žino apie šitą Saturno – Neptūno ciklo įtampos fazę. Jis galbūt informuotas, jog XX a. istorijoje taip jau klostėsi, kad penkių buvusių kvadratūrų metu įvykių scenarijus Sovietų Sąjungoje/Rusijoje buvo maždaug vienodas: ekonominis nuosmukis ar karinė įtampa (arba ir viena, ir kita) ir po to, paprastai pačioje fazės pabaigoje, keičiasi valdžios hierarchijos viršūnė. L. Brežnevas, ko gero, mirė savo mirtimi, N. Chruščiovas ir B. Jelcinas buvo priversti atsistatydinti. Tik J. Stalinui SA – NE kvadratūros metu pavyko pasipriešinti kilusiai grėsmei ir sustiprinti savo valdžią. Beje, du kartus. Pirmoji pergalė buvo prieš L. Trockį ir G. Zinovjevą, antroji – prieš maršalo G. Žukovo nenumaldomai stiprėjančią įtaką ir populiarumą (1944 – 1945 m.). Vis dėlto ir J. Stalinui nepavyko išvengti Saturno ir Neptūno ciklo pavojaus – jis mirė konjunkcijos metu, 1953 m.

Iš pirmo žvilgsnio, šiandieninė situacija Rusijoje primena Volando iš „Meistro ir Margaritos“ frazę: „Anuška jau nusipirko saulėgrąžų aliejaus, ir ne tik nusipirko, bet net ir išliejo.“ Jau turime Saturno – Neptūno kvadratūros metu kilusią karinę įtampą – Siriją. Matome ir akivaizdžiai toliau prastėjančią ekonominę situaciją. Tačiau atomazgos gali tekti palaukti. Šį pavasarį, kovo 23 d., vyksiantis Mėnulio užtemimas nėra palankus V. Putinui ir, esant kitokioms aplinkybėms, galbūt galėtų reikšti jo pasitraukimą iš politikos per artimiausią pusmetį, tačiau įspėtas jis, matyt, elgsis kitaip – atleis keletą aukštų pareigūnų, galbūt imsis ryžtingų pokyčių vyriausybėje. Visus 2016 – uosius metus jam ypač turėtų rūpėti kolektyvinė tautos nuotaika, svyruojanti nuo visiško nusivylimo ir perspektyvos nebematymo iki religinių fanatikų siautėjimo. Ekonomika realiai neatsigaus bent iki 2020 m., todėl V. Putino dėmesys ir toliau turėtų būti sutelktas į propagandos stiprinimą, jis ir toliau turėtų likti paranojiškai įtarus savo artimiausiai aplinkai, jei nori (o jis nori) nebūti nuneštas pragaištingos Saturno ir Neptūno kvadratūros bangos.

Putinas, ko gero, tikisi, kad jam, kaip ir Josifui Stalinui, pavyks susidoroti su priešais ir, vienaip ar kitaip, likti valdžioje bent iki 2026 metų (SA – NE konjunkcija). Tačiau jis neturi „lengvinančios aplinkybės“, kuri padėjo Stalinui išgyventi 1944 – 1945 metus, t.y. šalis nėra įvelta į didelį karą.

Kiek man žinoma, Rusijos prezidentą galbūt konsultuojantys astrologai, o taip pat pripažinti politinės astrologijos meistrai Vakaruose (N. Campion, Ch. Harvey), tos valstybės gimimo data laiko deklaracijos dėl valstybinio suvereniteto priėmimo laiką – 1990 metų birželio 12-ąją dieną, 13:45 val. Maskvoje. Tai štai pagal tą brėžinį 2016 metų gruodį prasidės ir beveik visus 2017 metus truks ypač neramus Rusijai laikotarpis – laukia didelis visuomenės nepasitenkinimas, streikai. Kita vertus, V. Putinas, žinodamas kas bus ir kuo tai gali baigtis, ko gero, dar uoliau žengs Stalino pėdomis – dar labiau griežtins žiniasklaidos priežiūrą, šalins keliančius nepasitikėjimą žmones.

© 2013 – 2016 U. M. Lizdeikaitė

Sunku vienu sakiniu apsakyti tą nuostabą ir ją lydinčią emocijų amplitudę, kuri mane pribloškė (trenkė lyg žaibas), kai visiškai atsitiktinai ir netikėtai aptikau, jog Mykolo Romerio universitete studentai atlieka astrologinius tyrimus. Ir ne bet kokie studentai, ne kokie ten psichologai ar sociologai, o teisininkai – būsimieji teisėjai, gal net būsimieji prokurorai ir taip toliau. Štai jau beveik dešimt metų Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros studentų darbų „garbės lentoje“ puikuojasi tokie sutrikusios minties šedevrai kaip „Zodiako ženklai ir smurtiniai nusikaltimai“ , kurį man nenumaldomai norisi aptarti plačiau. Jei tai būtų tik pačių studentų improvizacija, tai, be abejo, ji nebūtų verta dėmesio. Bet darbas dėstytojų pripažintas vienu iš geriausių 2006 – aisiais atliktų kriminologinių tyrimų, universitetas iki šiol didžiuojasi.

Akivaizdu, jog tirti galima bet ką. Blogas tas studentas, kuris nesmalsus ir bloga ta mokymo sistema, kuri riboja, varžo, gniaužia smalsumą, įveda kokias nors draudžiamas temas. Nežinau, ar šiandien Lietuvoje teisės studentai dėl, ko gero, nemenko tiesioginių studijų krūvio, pajėgūs įveikti ir astrologijos pradžiamokslį, tačiau, bet kokiu atveju, jokio studentų nusikaltimo nėra, maža to, jie šaunuoliai, kad bandė ieškoti be išankstinio nusistatymo, mėgino patys įsitikinti – veikia ta astrologija ar yra tik iš piršto laužtas, atgyvenęs prietaras. Šiaip jau, nuo to kadaise pradėjo ir bene visi profesionalūs astrologai. Bėda yra tik dėl mokymo įstaigos, kurioje studentams ne tik kad nebuvo paaiškinta, kur jų klaida, kodėl tyrimas vertas tik šnobelio, o ne nobelio, bet dar ir džiaugiamasi tokiais darbais.

Žvelgiant astrologo akimis, pasirinkta tema tyrimui yra pakankamai sudėtinga, įkandama tik pažengusiems, o ne pradedantiems astrologijos studentams. Kas yra pagrindinis žmogaus polinkio į smurtinius nusikaltimus indikatorius jo gimimo brėžinyje ir ar jis yra vienas, ar jų keletas, o gal keliolika? Apskritai kas lemia žmogaus polinkį nusikalsti? Jo pakrikusi psichika, piktą nešanti valia, vaikystėje patirtos skriaudos, priklausomybės ligos, o gal tai dėl sielos prigimties (tamsi ji ar šviesi)? Tačiau septyni MRU studentai, regis, nekvaršino galvos tokiais ir panašiais klausimais, o tiesiog pasiryžo žūtbūt patikrinti, ar nusikaltėlių Zodiako ženklas (t.y. Saulės ženklas gimimo metu) turi įtakos smurtiniams nusikaltimams.

Mitas, neva Zodiako ženklu prasideda ir baigiasi astrologija, astrologijos susiaurinimas, suprimityvinimas iki vieno vienintelio Saulės ženklo, yra toks paplitęs ir taip apsėdęs masių sąmonę, kad astrologams nieko kito nelieka, tik vėl ir vėl, lyg prisukamiems žaislams, kartoti, jog tai netiesa. Šitas mitas, ko gero, yra vienas labiausiai diskredituojančių astrologiją. Ką ten teisininkai, juk net mokslo „pažibos“ (turiu omeny liūdnai pagarsėjusį Richardą Dawkinsą) dažnai nesiteikia pakapstyti giliau, apsiriboja tuo, ką skaitė bulvariniuose laikraščiuose ir interneto portaluosе.

Tai kas yra tas Zodiako ženklas? Ką astrologas gali pasakyti, žinodamas tik Zodiako ženklą, tą ekliptikos atkarpą, per kurią keliavo Saulė žmogaus gimimo metu? Maždaug visi astrologai sutaria, kad Saulė simbolizuoja pačius bendriausius charakterio bruožus, ego. Saulė gimimo brėžinyje yra pirmas ir ryškiausias jūsų nuomonės apie save, savivertės, jūsų tapatybės jausmo rodiklis. Pagal Saulės simbolį galima nusakyti svarbiausius jūsų elgsenos bruožus – kaip jūs elgiatės, kaip jūs reaguojate, išreiškiate save, savo asmenybę. Bet štai čia ir stop. Reikalas tas, kad asmenybė ir asmenybės raiška – nėra vienas ir tas pats. Saulės – arba, pagal MRU studentus, Zodiako – ženklas labiau byloja apie žmogaus veidą, labai dažnai kaukę, kurią užsidedame, po kuria slepiamės, ir nebūtinai rodo tikrąjį „aš“.

Jei kas nežino (o MRU studentai tikrai nežinojo), tai egzistuoja ne tik 12 Zodiako ženklų, bet ir 12 namų. Arba būstų – net nežinau, kaip gražiau šis astrologinis terminas skamba, kol kas dar neturime jų lietuviškai tiksliai nustatytų. Namų (arba būstų) ribos, taip vadinamos namų viršūnės (iš lot. k. „cuspis“), skiria brėžinio sektorius, pradedant nuo kylančio Zodiako ženklo laipsnio horizonte, rytų taške, jūsų gimimo metu. Tie sektoriai simbolizuoja gyvenimo sferas, kuriose šviesuliai (planetos) ir ženklai apsireiškia.

Kai astrologas lyg paskutinis beprotis vis tikslina jūsų gimimo laiką – ketvirtą valandą dvidešimt aštuonios minutės ar ketvirtą valandą trisdešimt dvi minutės – tai, žinokite, stogas jam greičiausiai vis dėlto nenuvažiavo. Astrologams būtinas tikslus gimimo laikas. Taip pat ilguma ir platuma tos vietos, kurioje žmogus išvydo pasaulį. Be tikslios datos, laiko ir vietos neįmanoma nustatyti, kur yra namų viršūnės ir į kokius namus patenka šviesuliai.

Jeigu norime suvokti, išlukštenti žmogaus asmenybę, Saulės mums neužteks. Ne mažiau svarbi detalė yra Ascendentas – kylantis Zodiako ženklas (arba kitaip, pirmojo namo viršūnė) gimimo metu. Taip pat mums reikia žinoti, kokiame name ir kokiame Zodiako ženkle yra Ascendento almutenas (ženklą valdantis šviesulys). O taip pat – kokiame name yra Saulė. O po to – kokius aspektus Saulė ir Ascendentas sudaro su kitais šviesuliais, t.y. kokie jų „santykiai“ su kitomis planetomis. Štai, matote – tai tik pati pradžia, o jums jau neįdomu skaityti.

Būna, jog Saulės ir Ascendento Zodiako ženklai sutampa – tokiu atveju, kalbame apie „tipišką“ Skorpioną ar Aviną. Būna, kad ženklai skiriasi, pvz.: Avino ženkle yra tik Saulė, o visa kita kažkur kitur – tuomet paprastai žmogus sako, kad „nesąmonė visi tie horoskopai, man niekas netinka“.

Be abejo, Zodiako ženklas, kuriame yra Saulė, mus gali informuoti ne tik apie bendriausius charakterio bruožus, bet ir apie tokias nusikalstamumui aktualias savybes, kaip sugebėjimą arba nesugebėjimą vadovauti, dominuoti, apie egoizmo, egocentrizmo apraiškų dažnį, pasakyti, ar esate išdidus, ar stipri jūsų valia, taip pat šį bei tą apie jūsų tėvą, vyrą (jei esate moteris), santykius su autoritetingais asmenimis bei jūsų pačių esamą/būsimą autoritetą, tačiau tik tuo atveju, jei, kaip ir sakiau, žinosime, į kurį namą papuola Saulė ir koks jos santykis su kitais šviesuliais.

Didžiausia MRU studentų klaida buvo ta, kad jie nesuprato (jiems nebuvo paaiškinta), jog, vaizdžiai tariant, astrologija yra kalba, kalbos sistema. Išmokę svetimos kalbos tik jungtukus ir veiksmažodžio bendratį, sakinio prasmės vis tiek nesuprasite. Taip ir su astrologija – vien tik iš bendro konteksto ištrauktas Saulės ženklas (arba tradiciškai „Zodiako ženklas“) niekaip neatspindi nusikaltėlio psichikos, priklausomybių, vaikystės, sielos ir taip toliau. Tiesa, MRU studentai kreipėsi į astrologą Vytautą Kaškelį, kuris jiems trumpai ir puikiai paaiškino, kodėl jų pasirinkta tema turi trūkumų ir net pabandė pakoreguoti pačią temą, užvesti studentus ant teisingesnio kelio. Tačiau, regis, neatsargiai pavartoti terminai galutinai supainiojo visiškai astrologijos neragavusius žmones. Iš tos nevilties ir pasimetimo, jie net nesugebėjo jų teisingai užrašyti.

Tiesą sakant, pasaulyje panašūs, bet profesionalūs tyrimai jau daryti ir jų rezultatai teigiami – iš jų aišku, kad gimimo brėžinyje galima pamatyti, ar žmogus linkęs į smurtinius nusikaltimus. Tačiau Lietuvoje astrologinių tyrimų sritis kol kas lyg nearti dirvonai. Jei MRU teisininkai nuspręstų nesustoti ir tęsti astrologinius ieškojimus kriminalistikoje (ko jiems ir linkiu), tai, ko gero, iš pradžių turėtų surinkti duomenų bazę, kurioje būtų tikslūs nusikaltėlių gimimo duomenys – ne tik metai, mėnuo, diena, bet taip pat vieta ir laikas. Vėliau rūšiuoti ir grupuoti nusikaltimus. Ką reiškia mistiniai „smurtiniai nusikaltimai“? Ką padarė? Užmušė gindamasis, afekto būsenoje nudobė neištikimą žmoną ir jos meilužį, nužudė vieną kartą ar kelis? Kaip žudė? Visa tai labai svarbu. Vagies ir žudiko maniako gimimo brėžiniai skirsis. O jau po to teisininkų lauktų juodas astrologinis darbas. Reikėtų ieškoti aspektų tarp planetų – iš pradžių, pagrindinių įtampos (0̊, 90̊,180̊) – ir į kokius būstus tos planetos patenka, kruopščiai ištirti būstus, vėliau, ieškoti planetų jungties su „piktomis“ žvaigždėmis ir vidurio taškų. Ankstesniuose tyrimuose pastebėta, kad Saulės padėtis brėžinyje ir aspektai su kitais šviesuliais žmogaus polinkiui smurtauti apskritai neturi jokios reikšmės. Kur kas svarbesnis buvo Mėnulis (jausmai), o taip pat Marsas (valia, agresyvumas). Net Veneros aspektai, kaip paaiškėjo, svarbesni už Saulę. Be tо, žinoma, kad vienas ženklas niekada nebus nuosprendis. Tik išvydus pilną reikalingų ženklų rinkinį galima tvirtai pasakyti, kad štai šitas žmogus tikrai yra pavojingas.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė

– Nesu toks beprotis, kad Šiais Laikais ką nors manyčiau arba nemanyčiau. Bet kad jau čia likai, tai nedelsdamas eik į Pasiuntinybę arba neik, ir ten užsiregistruok arba neužsiregistruok, nes jei užsiregistruosi arba neužsiregistruosi, gali didelių nemalonumų sulaukti arba nesulaukti.

Jau senokai laikraščiai rėksmingu balsu skelbė būsiant karą, bet kas ten ką gali žinoti, nes vienas sako, kad vienaip, kitas – kad kitaip, gal išeis tik šnipštas, gal neišeis, mušasi, nesimuša, ir nieko tikro, Pilka, Gūdu, kaip laukuose lietui pliaupiant.

(Witold Gombrowicz „Transatlantas“, Vilnius, Baltos lankos, 2009)

Ir kai jau atrodė, kad tokia atmosfera, kokia laikėsi prieš prasidedant Antrajam Pasauliniam, kai Witoldas Gombrowiczius plaukė iš Lenkijos į Argentiną, niekada nebepasikartos, driokstelėjo 2013 – ieji ir štai jums prašom. 2014, 2015 – ieji jau baigiasi, ant nosies 2016 – ieji ir kuo toliau, tuo mažiau žmogus jautiesi saugus, nerimas kamuoja ne tik pavienius jautresnius individus, o jau kolektyviai. Net apie baimę žmonės šneka.

Tvyranti įtampa nesisklaidys ir 2016 – aisiais. Brėžčiau raudoną liniją ties 2020 – 2021 metais. Mano manymu, tai bus be galo svarbūs metai. Visai gali būti, kad vėliau istorikai dalins pasaulį iki ir po 2020 – ųjų. Bet apie viską tvarkingai ir iš eilės.

Jei kas primiršo, tai 2012 – aisiais prasidėjo toks labai retas ir reikšmingas astrologinis įvykis – Plutonas ir Uranas sudarė kvadratūros (90̊) aspektą. Nuo 2012 iki 2015 metų tą negatyvų, įtampos aspektą tiksliai sudarė septynis kartus. Tokio dalyko, kad taip imtų ir net septynis kartus driokstelėtų, nėra buvę nuo 1496 metų. Paskutinį kartą Urano ir Plutono kvadratūra vyko 1931 – 1934 metais, tuomet tų tikslių kvadratūrų būta tik penkių.

Jupiterio, Saturno, Urano, Neptūno ir Plutono ciklai vadinami kolektyvinės žmonijos pasąmonės, civilizaciniais ciklais – jų įtampos ar harmonijos fazės visada sutampa su reikšmingais istoriniais pokyčiais. Be abejo, tai nereiškia, kad ciklai, kad pačios planetos veikia Žemės gyvenimą. Planetų ciklai, ko gero, yra tik ženklai galingo vyksmo, kurio mechanizmas, nepaisant daugybės hipotezių, mums nežinomas. Kadangi tų ciklų tikslios fazės – retas reiškinys, tai astrologai prognozuodami nepaiso itin tikslių datų, pratęsia fazės veiksnumo laiką. Štai pvz.: jei tiksli Urano ir Plutono kvadratūra buvo 2012 birželį – 2015 kovą, tai drąsiai galima brėžti penkis metus prieš ir penkis (o gal ir visus dešimt) po. T.y. noriu pasakyti, kad gyvename ir dar gyvensime radikalių pokyčių, revoliucijų kolektyvinėje pasąmonėje laikais, kai saugumo jausmas yra didžiausia prabanga, kai buvusi realybė, septintame dešimtmetyje nusistovėjusi pasaulio politinė tvarka, pamažu, bet nenumaldomai byra, kartu su savimi nusinešdama buvusį (stipresnį ar silpnesnį) stabilumo jausmą, nes visiškai aišku, kad to, kas buvo, jau nebus, o naujo dar nieko nesukurta. Mūsų Tėvynės gimimo brėžinyje šitas ženklas, šita kvadratūra, nors ir nekliudo itin svarbių taškų, tačiau išsidėsto taip, kad ilgai nenagrinėjus aišku – žlunga mūsų iliuzijos dėl šalies kaimynų ir dėl to priversti keistis iš esmės, prisitaikyti prie naujų sąlygų, valstybės tarnautojai, policija, kariuomenė. Kadangi pokytis užtruks dar bent penkerius metus (o gal ir daugiau), nemanau, kad šiandien mūsų iliuzijos žlugimas jau išgyventas iki galo, kad jau visiškai blaiviai ir iki galo suprantame, kad mus supa (iš visų pusių).

Dar bent dvi, ne tokios globalios, bet nemažiau mums svarbios temos, kurias išryškina minėtas ženklas, yra… švietimo problemos ir psichikos sutrikimai. Iliuzijos, kad psichikos ligos pasigydys kaip nors savaime ir galbūt net nesergame jomis labiau nei kiti, o švietimo sistema tokia, kad gali dar ilgus amžius gyvuoti ir nieko čia keisti nereikia, – ateinantį penkmetį (o gal ir ilgiau) byra ir byrės lyg kortų namelis.

Tačiau apie laikmetį niekuomet nesprendžiame iš vieno ženklo. Astrologinė prognozė yra tirštos ženklų mozaikos nagrinėjimas. Todėl, jei matome, kad paskutinė Urano ir Plutono kvadratūra buvo 1931 – 1934 metais, tai nenorime pasakyti, kad laikas dabar identiškas. Bendra atmosfera gal ir panaši, bet ji skiriasi, o kuo skiriasi, regime nagrinėdami kitus ženklus.

Kitais metais, ko gero, vėl nebus išvengta tarptautinio ekonominio nuosmukio šmėklos. Ar dar pamenate, kas dėjosi šių metų pavasarį ir vasarą Graikijoje bei Kinijoje? Tai va, nuo 2016 m. kovo iki liepos pradžios vėl tie patys požymiai. Jie, tie požymiai, netvirtina, kad problemos vėl kils Graikijoje ir Kinijoje, o tik nurodo, kad yra didelė ekonominio nuosmukio tikimybė. Šitas laikotarpis – 2015 m. vasara ir 2016 m. pavasaris – lyg verčia grįžti į realybę, nusileisti iš padebesų, akis į akį susidurti su problemomis, kurių nesinori matyti. Įtakingi politikai ateinantį pavasarį ir vėl susidurs su būtinybe pasirinkti – paviršutiniškai užglaistyti problemas, nudažyti pelijančias sienas ryškia spalva ar imtis radikalių, nors ir skausmingų, reformų. Iš dalies, ateinantis pavasaris lems 2020 – uosius metus. Jeigu dabar būtinų sprendimų laikas vėl bus atidėtas, tai 2020 – 2021 metais problemos smogs galinga jėga, privers pabusti iš gražaus sapno. Jeigu rimtos reformos bus pradėtos 2016 – aisiais, tai 2020 – aisiais galima tikėtis, kad prasidėjusi nauja aušra, naujas istorinis posūkis, nauja vizija ves teigiama linkme.

Lietuvos gimimo brėžinyje šie požymiai, nors ir nėra užaštrinti, bet vis dėlto sufleruoja, kad mums svarbiems projektams, siekiams, tikslams galime pritrūkti pinigų ar negauti visų žadėtų ir planuotų. Arba staiga nemaloniai nustebti, jog tas, kas anksčiau buvo taip optimistiškai planuota, dabar jau nebeatrodo žaviai. Žodžiu, kitais metais galima tikėtis tam tikro vilčių neišsipildymo valstybės finansų sferoje, nepaisant to, kad sausis ir vasario pradžia tokia palanki, kad panašios prognozės atrodys neįmanomas dalykas. 2016 m. turėsime progą pasukti reikalus sau palankia linkme, kažką sėkmingai išspręsti finansų ir prekybos srityje, bet ji truks labai trumpai – tai bus liepos pabaiga, rugpjūčio pradžia.

O štai panašaus kalibro politinių skandalų Lietuvoje, kokių būta šį lapkritį, galima tikėtis 2016 m. vasarį ir kovą. Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje taip pat, ko gero, gali būti linksma. Nuo gegužės rinkiminės kampanijos vėliava nusidažys kraštutinės dešinės idėjų spalva: tuo nenoriu pasakyti, kad į valdžią būtinai ateis kraštutiniai dešinieji, kalbu tik apie kampaniją gaubiančią nuotaiką.

Visi kiti metai pasaulyje taip pat pažymėti dar vieno reikšmingo ir iš pirmo žvilgsnio nieko labai gero nežadančio ženklo – Saturno ir Neptūno kvadratūros. Prasidėjo ji rusų antskrydžiais Sirijoje, vėliau buvo Prancūzijos tragedija. Nors anksčiau nagrinėdami šitą kvadratūrą labiau koncentravomės į valstybių politikos klausimus, sakėme, kad ji visuomet ryškiai paliečia Rusiją – arba karinis sujudimas arba ekonominė krizė (tiesą sakant, ir V. Putinas iškilo SA-NE kvadratūros metu, ir J. Stalinas tapo vienvaldžiu diktatoriumi) – tačiau ji daugiau ar mažiau veikia visus žmones, tai ne vien atskirų valstybių politinio gyvenimo reikalas. Kolektyvinei pasąmonei šis ženklas žymi neišsipildžiusių vilčių ir pesimizmo laikotarpį. Tai taip pat yra žmonijos kolektyvinių dvasinių ieškojimų lūžio metas – vieniems jis reikš visišką nusivylimą išpažinta religija, kitiems, atvirkščiai, stiprų, dogmatišką įtikėjimą kažkuo ir norą apginti tą, kuo tiki (radikalų-sektantų siautėjimas). Ir toliau stiprės iš vienos pusės – noras statyti geležines uždangas (Šengeno zonai skambina varpai), iš kitos – penktoji kolona.

Teoriškai, nagrinėjant Saturno ir Neptūno ciklą, kyla minčių, kad islamo fanatizmo ir komunizmo šaknys tam tikra prasme turėtų būti bendros, kad šie reiškiniai, kad ir netiesiogiai, bet savo esme yra susiję.

Apskritai chaotiškas laikas ir tas kitais metais labai jausis. Stebint, kas dedasi, nereikėtų daryti skubotų išvadų – nors dabar lyg ir labai aišku, kas kankinys, o kas skriaudėjas, kas su kuo ir už ką kariauja, bet reikalas tas, kad SA-NE kvadratūros metu tai, kuo iš pirmo žvilgsnio neabejojama, vėliau pasirodo visiškai kitoje šviesoje (who killed JFK?).

Turiu jus „nustebinti“ dėl terorizmo pavojaus – jis nemažės. Kalbant rimčiau, 2016 m lapkritį ir gruodį, po pavojingo rugpjūčio – rugsėjo (vėliau dar padėtis kartosis 2017 m. kovą – balandį ir liepą – rugpjūtį), gali susidaryti tokia situacija, kad politikai pasaulyje suvoks, jog „kažką reikia daryti ir skubiai“. Gali būti stiprinamos pajėgos kovai su priešu, įvykti kažkas, su kuo jau nebeįmanoma susitaikyti, kas privers imtis radikalių veiksmų. Kita vertus, tai gali būti ir tam tikro ekonominio nestabilumo tęsinys (paskutinį kartą panaši situacija buvo 1998 metais ir išvirto į Rusijos ekonominę krizę).

2016 – 2021 metai, ko gero, žymės dar vieną reikšmingą istorinį momentą, kurio nevalia nepaminėti. Kalbu apie ilgą, maždaug 172 metus trunkantį, Urano ir Neptūno ciklą. Tai yra ideologinių, religinių, mokslinių revoliucijų ciklas. Štai ~ 1820 m. prasidėjęs buvo vadinamas „Industrine revoliucija“, o esamasis, kurio pradžia 1988 – 1999 m., – „Technologijų revoliucija“. 2016 – 2021 m. laukia pirmoji šio ciklo įtampos fazė – pusė kvadrato (45̊).

Ciklas prasideda naujo kūrimu. Savotišku sprogimu, kai užgimsta ilgai brandintos idėjos, kai trykšta kūryba, kai visa tai veržiasi į dienos šviesą, veržiasi gyventi, atsirasti ir plisti šitame pasaulyje, tampa prieinama visiems, ne tik siauram vartotojų ratui, nes tai yra svarbiausia tą akimirką. Bet štai ateina momentas, kai džiaugsmą, dėl nepaliaujamai ir galinga jėga srūvančios kūrybos, keičia būtinybė laikinai sustoti ir apmąstyti tą naują gimtį. Kokios pasekmės mūsų laukia, ar kuriame išmintingai? Ta būtinybė šiaip jau turėtų kilti ne tuščioje vietoje. Taip gali įvykti dėl naujo, bet abejotino išradimo ar seno ir abejotino išradimo masinio tiražavimo, o gal dėl netikėto, bet realaus ir skausmingo susidūrimo su akivaizdžia tiesa, kad, technologijoms sparčiai tobulėjant, žmonija nė kiek nepasikeitė, liko tamsi ir primityvi.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė

„Kas iš tų astrologinių prognozių, jei jos pasirodo post factum“ – sako, ir teisingai sako, žmonės. Bet yra ir kita medalio pusė: tikslios ir laiku pasirodžiusios prognozės, kurios lyg šauksmas tyruose – niekieno negirdimos ar užsispyrusiai nenorimos girdėti. Štai spalį šiame tinklaraštyje aptarėme, kad šiuo metu yra ypač palanki terpė tarptautinio terorizmo plėtrai, augimui, galingai jėgai tyliai, bet smarkiai didėti. Buvo ženklas, buvo tam tikra šviesulių konfigūracija (tikslus jos susidarymo laikas – spalio 11 – 16 d.), kuri, jei jau matėsi astrologų brėžiniuose čia, Lietuvoje, tai astrologams, bendradarbiaujantiems su slaptosios žvalgybos tarnybomis, turėjo šviesti ryškiai ir iš tolo. Kodėl jie ten, tose tarnybose, nepaklausė savo astrologų, kodėl nebuvo tam pasiruošę, kodėl neužkirto kelio?

Reikalas, ko gero, štai koks. Taip vadinamos pasaulietinės arba mundaninės (iš lot. k. „mundus“) astrologijos prognozės yra daugiasluoksnės. Iš pradžių žiūrime bendrą padėtį pasaulyje. Matome pvz.: Saturno ir Neptūno kvadratūrą, Jupiterio ir Plutono triną ir t.t. Matome daugybę konfigūracijų, pagal jas braižome reikšmingas laikmečio gaires, narpliojame simboliką. Kartais tos gairės duoda užuominą, į kurią pasaulio pusę, į kurią šalį reikia atkreipti dėmesį. Kartais jokių užuominų nebūna, reikia ieškoti patiems. Štai ir antras sluoksnis – kur nukryps konkretaus astrologo akys? Kas jam pačiam įdomu?

Jeigu mes matome, kad atėjo laikas ir kyla banga, auga terorizmo grėsmė, didėja pavojus, tai, net jei pats tas konkretus ženklas (kaip pvz.: tas, kuris buvo spalio vidury) ir neturėtų tuoj pat (sic!) iššaukti baisių tragedijų, bet jau numanome, kad jų galima tikėtis netolimoje ateityje, todėl traukiame mums svarbių valstybių brėžinius ir ieškome pavojaus toliau.

Rugsėjį buvo du užtemimai, vienas ypač reikšmingas Europai. Tiesą sakant, tai buvo jau antras ypač reikšmingas Europos Sąjungai užtemimas šiais metais. Abu kartus pavojus turėjo ateiti per sienas, iš užsienio. Lapkritį jau veikia Saturno – Neptūno kvadratūra. Laikmetis daugiau nei neramus. Sunku pasakyti, kodėl prancūzų astrologų, dirbančių slaptosiose tarnybose, dėmesio neprikaustė Prancūzijos gimimo brėžiniai (ypač Pirmosios Prancūzijos Respublikos brėžinys), kuriuose tragedijos tikimybė matėsi plika akimi.

Atvirai kalbant, štai tokią valandą ir galvoji – ar žmonės en masse pajėgūs pasipriešinti fatumui, jo išvengti, užbėgti už akių, ar vis dėlto tas, kas lemta, tas ir įvyks? O jeigu nebūtų šitos mus visus sukrėtusios nelaimės, ar mes kaip kolektyvinis vienetas, kolektyvinė pasąmonė išgyventumėme dabar visu smarkumu Saturno – Neptūno įtampos aspektą, kurio metu iš pirmo žvilgsnio taip aišku, kas yra kankiniai, o kas kankintojai, o po to jau lyg ir nebeaišku. Istoriškai taip jau klostosi, kad nusikaltimai, įvykdyti SA-NE ciklo įtampos fazėse, palieka be galo daug paslapčių, jausmą, jog „ne iki galo viskas aišku“, tampa sąmokslo teorijų pagrindu.

Rusijos antskrydžiai Sirijoje ir žudynės Paryžiuje liudija, kad jau tikrai įžengėme į naują, maždaug metus (iki 2016 m. spalio), truksiantį tarpsnį, kai idealai, apie kuriuos tiek kalbėta ir rašyta, kurie jau tvirtai įsišakniję kolektyvinėje pasąmonėje, daužomi į šipulius. Tai yra kančios ir kentėjimo dėl idealų laikmetis, ideologijos žiauraus tikrinimo metas – jei ji atitrūkusi nuo realybės, nebeatitinka laikmečio dvasios, tai tegul eina lauk. Istorija rodo, kad nebūtinai tas ideologijos pokytis yra labai sėkmingas, bet štai Lenkijos „Solidarumas“ 1980 – aisiais, ko gero, buvo vienas iš nedaugelio teigiamų pavyzdžių. Ką tik Lenkija ir vėl pakeitė kursą, bet dabar ji pasuko radikaliai dešinėn.

SA – NE kvadratūros metu įvyko ir Karibų krizė, ir sovietų intervencija į Afganistaną. Stalinas galutinai tapo vienvaldžiu diktatoriumi.

Narpliojant brėžinius, aišku viena – įtampa pasaulyje neslūgs, o tik augs iki 2020 – 2021 m. Nereikia astrologo, kad numanytum, jog tai, kas įvyko Paryžiuje, ne pabaiga. Šis gruodis (kaip ir visi kiti metai) bus įtemptas. Pavasarį, kartu su labai tiršta politine atmosfera, yra ir didelė atsinaujinančio tarptautinio ekonominio nuosmukio tikimybė.

Dabar ir kitais metais bendra nuotaika tokia, kad žmonės labiau nei bet kada bus linkę ieškoti atsakymų – visiškai nusisukti nuo religijos ar panirti joje, taip lyg apsisaugodami nuo aplinkui tvyrančios neramybės. Aktyvesni bus sektantai, įvairūs „gelbėtojai“, gali atsirasti naujų religinių judėjimų.

Bet man svarbiausia, kas bus Lietuvoje. Padėtis tokia, kad astrologui, ko gero, verta nesiblaškyti, o susitelkti ties savo kiemu.

Kol kas rimtos grėsmės Lietuvai nematau. Be abejo, yra užaštrinti finansų klausimai – turime ruoštis galimai tarptautinei krizei, planuoti ne į optimistinę, o į pesimistinę pusę. Grėsmės nuojauta turėtų atsinaujinti sausį, sausio vidury. Tačiau tai, ko gero, bus tik nuojauta, reakcija į įvykius pasaulyje. Tiesą sakant, nagrinėjant mūsų valstybės brėžinius, šį kartą ypač atkreipiau dėmesį į D. Grybauskaitę, kuriai gruodžio vidurys, sausio pradžia, nepaisant kelių palankesnių dienų, – sudėtingas, krizinis periodas. Maždaug prieš septynis metus prezidentės gyvenime buvo reikšmingas posūkis, priimti svarbūs sprendimai (čia nereikia ypatingos įžvalgos – 2008 m. jau buvo priešrinkiminis laikas ). Tai štai dabar, o vėliau ir 2016 m. liepą – spalį, pasijus realios to sprendimo ir apskritai sprendimų per septynerius paskutinius metus, pasekmės. Blogai tai buvo ar gerai, kokių klaidų padaryta. Paprastai tokiu metu žmogus abejoja, nepasitiki savimi, jaučia spaudimą, yra smarkiai kritikuojamas. Aplinkybės klostosi nepalankiai, daugėja apribojimų, veiksmų suvaržymo, stinga palaikymo idėjoms. Silpsta įtaka, autoritetas, kartais net kyla šioks toks pavojus esamam status quo. Darbas einasi lėtai, gerokai lėčiau nei norėtųsi. Iš esmės, tai kantrybės išbandymo laikas – dirbk kaip juodas jautis, sumažink ambicijas ir nesitikėk įvertinimo. Tai vienintelis būdas išgyventi šį laikmetį kuo ramiau, kuo mažiau prarandant. Problema dar ir ta, kad nuo 2016 m. vasario pabaigos iki 2017 m. kovo pradžios, prezidentės brėžinyje „aktyvuosis“ dar viena, bent jau iš pradžių, ganėtinai sudėtinga konfigūracija. Ji nėra vienareikšmė, nebūtinai vien negatyvi. Tačiau, jei žmogus nesupranta, kas su juo ir aplinkui dedasi, tai iš pradžių, keletą mėnesių, lieka ypatingoje sumaištyje, dvasiniame nuopuolyje, tikėjimo ateitimi ir savimi praradime. Gali atrodyti, kad kelias buvo pasirinktas neteisingai, kaip reikiant slėgti atsakomybė ir įsipareigojimai. Dažnai žmonėms ima rūpėti gyvenimo prasmės klausimai ir, net jei anksčiau jautėsi ateistais iki širdies gelmių, aukštesnės realybės paieškos, dievoieška. Fizinė savijauta prastesnė, kamuoja energijos trūkumas. Yra pavojus patikėti kažkuo, susižavėti iš pirmo žvilgsnio patrauklia idėja, o vėliau smarkiai nusivilti. Yra pavojus, sąmoningai ar nesąmoningai, pačiai apgauti, bet tai bus labai pavojinga, nes bet kokia netiesa tokiu metu be galo greitai išplaukia į paviršių. Bet. Laikui bėgant – kaip matote, tos konfigūracijos poveikio laikotarpis pakankamai ilgas, maždaug vieneri metai – žmogaus laukia ypatingo dvasinio virsmo, savotiško nušvitimo galimybė. Tokia pasitaiko kartą gyvenime ir tai ne visiems. Praėjus visiškos nevilties ir pasimetimo tarpsniui, žmogus pakyla naujai – tvirtesnis nei buvo, tikėdamas savimi, idealistas jau gerąja prasme, pilnas kūrybinių jėgų, su aiškia ateities vizija.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė

Įsivaizduokite visiškai kasdienę situaciją – esate ant ežero kranto arba sėdite valtyje kur nors jo vidury, rankose meškerė. Užmetate. Plūdė pliumpteli į vandenį. Vanduo aplink ją nueina ratilais.

Tai štai, tas plūdės niurktelėjimas į vandenį puikiai iliustruoja astrologinių aspektų ir ciklų veikimo mechanizmą: tarkime, kad plūdės pliumptelėjimas yra tikslus aspektas, tiksli astrologinio ciklo fazė, o vandens ratilai yra laikas, kurį įtakoja ta pliumptelėjusi plūdė. Štai kad ir Saturno/Neptūno kvadratūra: tikslus aspektas susidarys lapkričio 23 – gruodžio 3 dienomis. Bet, ratilai sklisti (atvirkščiai nei užmetant meškerę) pradėjo anksčiau ir baigs vėliau. Kiek anksčiau ir kiek vėliau priklauso nuo plūdės svorio. Ir dar gerai, jei tai buvo tik plūdė. Jei ratilais nuėjo tik truputį. O jei jūs, nežinia kokių jausmų pagautas, metėte į vandenį sunkų akmenį? Akmuo pliūkštelės ir vandens ratilas bus daug didesnis. Astrologijoje sunkiausi akmenys yra transsaturninių planetų – Urano, Neptūno, Plutono – aspektai. Vidutinio sunkumo akmenys yra Jupiterio bei Saturno tarpusavio aspektai bei aspektai su transsaturninėmis planetomis. Toliau ten seka Jupiteris/Saturnas su Marsu, o jau visiškai lengvos kaip pūkas plūdės yra Mėnulio aspektai.

Politinėje astrologijoje reikšmingiausi ir įdomiausi yra tie sunkūs bei vidutinio sunkumo akmenys. Šiais metais jau kabėjome apie Plutono ir Urano kvadratūrą – PL/UR ciklo įtampos fazę (paskutinis jos tikslus aspektas buvo kovą, bet vanduo, nors ir silpnai, vis dar raibuliuoja). Šį rudenį turbūt reikšmingiausia yra Saturno ir Neptūno kvadratūra. Taip pat ką tik įvykusi Jupiterio ir Neptūno opozicija bei dar laukiantis Jupiterio – Plutono trinas.

Dabar dar kartą. Užmetėte meškerę ir matote vaizdą – plūdę vandens ratilo centre. Tai yra astrologinis aspektas. Įkritusi į vandenį plūdė žymi tikslią astrologinio aspekto datą, o vandens ratilai yra visas laikas, kai tas aspektas veikia. Kuo arčiau plūdės (tikslios datos), tuo veikimas smarkesnis, kuo toliau, tuo silpnesnis. Jei į vandenį lengvai pliumptelėjo plūdė, tai raibuliuoja visai nestipriai, nedaug, neilgai – reikšminga gali būti tik pati plūdė. Jei tai buvo sunkus akmuo, tai vanduo eis ratilais daug ilgiau.

Astrologinis ciklas prasideda konjunkcija – stipriausiu aspektu, kuris pats savaime nėra nei pozityvus, nei negatyvus, bet yra stiprus energijos pliūpsnis ir visų toliau ciklo eigoje vyksiančių įvykių pradžia. Tai idėjų, kurios bus įgyvendintos arba patirs nesėkmę ciklo metu, pradžia.

Štai jums pavyzdys. Šį rugsėjį vyko Jupiterio ir Neptūno opozicija (įtampos aspektas). Jūsų ir mano dėmesys nukreiptas į Europos Sąjungą, stebime valstybių biurokratinius nesutarimus ir sutarimus dėl migrantų krizės sprendimo. Šio trumpo ciklo, trunkančio ~13 metų, pradžia buvo 2009 m., baigsis 2022 m. Norime suprasti, kodėl kyla tie nesutarimai, kur anksčiau buvo padaryta klaida, kodėl dabar taip sunku susikalbėti. Žiūrime, kas vyko, kai buvo JU-NE konjunkcija ir matome, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis. Šį rugsėjį išryškėjo kai kurie tos sutarties trūkumai.

Priežastys pasireiškia per pasekmes, ir pasekmės proporcingos priežastims. Tokia yra visų astrologinių ciklų esmė.

Tačiau Jupiterio ir Neptūno ciklas politinėje astrologijoje siejamas ne tik su derybomis, sutartimis ir sąjungomis. Tai ir idealizmo, humanizmo nuotaikos, humanitarinė pagalba, utopinių idėjų klestėjimas („kad pasaulyje būtų taika“, „kad visi būtų lygūs/turtingi“ ir etc.), religinių mokymų plėtra. Taikos ir karo motyvas: apsiginklavimas ar nusiginklavimas, gyventi taikiai ar priešintis – štai tokie klausimai kamuoja kolektyvinę pasąmonę. Įtampos aspektai dažnai žymi fanatikų, sektantų konfliktus ir politinius nesutarimus dėl „religinių skirtumų“ arba, tiksliau, nuolat tvyrančių konfliktų dėl religijos suaktyvėjimą. Opozicijos aspekto, regis, ypač stipri savybė skatinti kovą dėl kokios nors idėjos, pvz.: dabar stebime aktyvų humanistinį („kiekvienam butui po pabėgėlį“), o taip pat ir antihumanistinį („neleisim krikščioniškos žemelės musulmonams mindyti“) judėjimą. Aplamai, tokiu metu verta nekrypti į kraštutinumus, nesilaikyti labai griežtos pozicijos, nes opozicija – kolektyvinės fantazijos, iliuzijų, liguistos vaizduotės arba naivaus idealizmo laikas.

Tam, kad iš tiesų suprastume astrologinių ciklų veikimą, pajustume niuansus, mums reikia ne tik ežero su jame sumerktomis įvairaus svorio ir spalvų plūdėmis. Mums reikia matyti (įsivaizduoti) ne tik gyvą paveikslą prieš akis, bet ir nuodugniai išnagrinėti kiekvieną plūdę, perprasti jų spalvų reikšmes. Tam labai praverstų išklotinės, kuriose būtų tvarkingai surašyti ir pagrindiniai astrologinio ciklo požymiai, ir istoriniai įvykiai. Konkretaus ciklo istorinių įvykių gausoje mums reikia užčiuopti tų įvykių vienijančią šaknį, šerdį, tuos bruožus, tas idėjas ir problemas, kurios kartosis vėl ir vėl, neretai versdamos jausti déjà vu.

Neptūno – Jupiterio ciklo istoriniai įvykiai*:

*1895 m. Leninas įkuria Kovos sąjungą darbininkų klasei išvaduoti. JU-NE konjunkcija, pilnas ciklas 1894 – 1907 m.

*1907 m. Didžiosios Britanijos ir Rusijos sutartis, suformuota Antantė. 1906 m. Didžiojoje Britanijoje rinkimus laimi liberalai. 1906 m. Prancūzijoje nugali socialistai. 1907 m. Austrijoje – Vengrijoje patvirtinta visuotinė rinkimų teisė, rinkimus laimi socialistai. 1906 – 1907 m. Rusijoje revoliucijos atmosfera gal ir nebedega atvira ugnimi, bet vis dar pavojingai rusena. 1907 m. Neramu ir Ispanijoje, ten streikai ir protestai. JU-NE konjunkcija, pilnas ciklas 1907 – 1919 m.

*1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje įkurta Tautų Sąjunga. 1919 m. įkurtas Maskvoje įkurtas Kominternas, kurio tikslas buvo „visomis priemonėmis, įskaitant ir ginklu, nuversti tarptautinę buržuaziją ir sukurti Tarptautinę sovietinę respubliką“. JU-NE konjunkcija, pilnas ciklas 1919 – 1932 m. 1926 m. į Tautų Sąjungą priimta Vokietija, viena iš Sąjungos būtinybės kaltininkių. JU-NE opozicija.

*1932 – 1934 m. Pasaulinė nusiginklavimo konferencija Ženevoje buvo nesėkminga. Antroji Ispanijos respublika (karinė diktatūra). Vokietijos išstojimas iš Tautų Sąjungos. Tautų Sąjungos funkcijos ir misijos žlugimas. JU-NE konjunkcija, pilnas ciklas 1932 – 1945 m. 1939 m. sąjungininkų atsargumas ir santūrumas karo pradžioje, JAV neutralumo aktas. JU-NE opozicija.

*1945 m. įkurta Jungtinių Tautų organizacija. Sąjungininkų pergalė, formuojasi naujos sąjungos. Ketvirtoji Prancūzijos respublika (1946). JU-NE konjunkcija, pilnas ciklas 1945 – 1958 m.

*1958 m. Penktoji Prancūzijos respublika. Kubos revoliucija. JAV ryškia persvara laimi demokratai. JU-NE konjunkcija, pilnas ciklas 1958 – 1971 m.

*1971 – 1984

*1984 – 1997

*1997 – 2009

*2009 m. Lisabonos sutartis. JU-NE konjunkcija, pilnas ciklas 2009 – 2022 m. 2015 m. migrantų krizės sprendimas Europos Sąjungoje. JTO Generalinėje Asamblėjoje kalba V.Putinas, kuris šiandien – viena iš didžiausių grėsmių pasaulio taikai. Paryžiuje vyksta trapių paliaubų Ukrainoje aptarimas. JU-NE opozicija, kaip matome iš pavyzdžių, lyg ir žymi prognozuojamą Vakarų politikos nuosaikumo, neutralumo poziciją.

Tačiau grįžkime prie meškerių. Vėl įsivaizduokite ežerą. Dydis nesvarbu, tinka bet koks, mums tik svarbus lygus vandens paviršius, kad nebanguotų kaip jūroje ir srovė neneštų kaip upėje. Dar reikia, kad ežere būtų alkanos ir netingios žuvies.

Užmetame meškeres. Ne vieną – keletą, keliolika. Skirtingų spalvų ir svorių plūdės sukrenta į vandenį. Kiekviena jų krenta skirtingu metu, aplink jas susidaro skirtingo dydžio vandens ratilai. Šis ežeras, tas jo plotas, kuriame sumerktos meškerės, yra mūsų realybė, dabartis, dabartinis, esamasis realybės momentas. Plūdės vandenyje – gyvas paveikslas – yra dabartiniame laike veikiantys astrologinių ciklų aspektai. Ką tik kalbėjome apie vieną iš jų, tarkime, turkio-mėlynos spalvos plūdę – Neptūno (turkio spalva) ir Jupiterio (mėlyna) ciklą, opozicijos aspektą. Vanduo dar aktyvus, bet jau po truputį rimsta. Tačiau visai šalia, ten kur žalios spalvos plūdė, ten, regis, pamažu kimba… Tamsiai žalios spalvos plūdė yra Saturnas. Rugsėjo 19 d. iš Skorpiono jis perėjo į Šaulį.

Saturnas viename ženkle išbūna maždaug dvejus su puse metų. Į Šaulio ženklą jis jau buvo trumpam įžengęs 2014 m. gruodžio 23 d., po to retrogradinis judėjimas jį vėl sugrąžino į Skorpioną (2015 m. birželio 15 d.), bet nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. Šaulyje jis tvirtai išbus iki 2017 m. gruodžio 20 d.

Saturnas politinėje astrologijoje simbolizuoja tuos veikiančios sistemos elementus, kurie riboja, varžo, drausmina, verčia paklusti, laikytis hierarchijos tam, kad visuomenėje būtų tvarka, kad valstybės gyvenimas funkcionuotų, nebūtų chaotiškas. Jis simbolizuoja biurokratinę sistemą, teisėtvarką. Jeigu valstybės brėžinyje Saturnas, vienaip ar kitaip, užima nepalankią padėtį, tai tokiu atveju Saturno poveikis yra bauginantis, represinis.

Saturno tranzito Šaulyje metu sužadinama naujų socialinių ir religinių idėjų kūryba, idėjų, kurios gali tapti ideologijos pamatu. Saturno tranzitas per Šaulio ženklą lyg tikrina – ar pakankamai tvirta dabartinė ideologinė sistema? Kur jos silpnoji vieta?

Paskutiniai Saturno tranzitai Šaulio ženkle buvo:

• 1926 m. gruodis – 1929 m. lapkritis
• 1956 m. sausis – [1956 m. gegužė – spalis Skorpione] – 1959 m. sausis
• 1985 m. lapkritis – 1988 m. vasaris
• 2014 m. gruodis – [2015 m. birželi 15 d. – rugsėjo 19 d. Skorpione] – 2017 m. gruodis

Ar tik sutapimas, kad Fidelio Kastro vadovaujama Kubos revoliucija 1959 m. sausio 1 d. įvyko Saturno tranzito Šaulyje ir JU-NE konjunkcijos metu ir štai dabar, kai Saturnas vėl Šaulyje, o JU-NE sudarė opozicijos aspektą, Kuba lyg ir atsargiai keičia kryptį – šyla santykiai su JAV, ką tik ten apsilankė popiežius? Lygiai toks pats „sutapimas“ yra Ukrainą per Urano – Plutono kvadratūras purtančios tragedijos – Holodomoras 1932 – 1933 m. ir dabartiniai 2012 – 2015 m. įvykiai.

Vėl žiūrime į vandenį. Negalime per ilgai užsivėpsoti į vieną tašką, juk laikmetį sudaro plūdžių (ženklų) visuma.

Matome jau kiek nutolusią ir nurimusią galingą plūdę – Urano ir Plutono kvadratūrą, kuri krėtė pasaulį 2012 – 2015 m. Jau ne kartą minėjau, kad tai buvo ir vis dar yra radikalių permainų laikmetis, senos tvarkos griovimas, vardan naujos sukūrimo.

Bet štai jau ratilais eina vanduo ir vis aktyviau juda dar viena plūdė. Ten jau kimba ir kibs vis smarkiau, į ją jau ir dar bus nukreiptas visas politinių apžvalgų dėmesys. Kalbu apie Saturno ir Neptūno kvadratūrą. Šitame tinklaraštyje mes jau šiek tiek ją nagrinėjome vasarį. Tuo metu užsiminėme apie 1979 – 1980 m. vykusią SA-NE kvadratūrą, kai prasidėjo karas Afganistane ir „Solidarumas“ Lenkijoje.

Jeigu įdėmiai peržvelgsite žemiau išvardintus istorinius įvykius, tai nesunkiai pastebėsite, kad ciklas neabejotinai turi kažką bendro su komunizmu. Taip jau yra – kur Neptūnas, ten nuo realybės atitrūkę judėjimai, utopinės visuomenės vizijos. Astrologai (pvz. prancūzas A. Barbault) tiesiai šviesiai Neptūno ir Saturno ciklą visų pirma linkę sieti su svarbiais posūkio taškais Tarybų Sąjungoje, o dabar jau ir Rusijoje. Ką tik prasidėję antskrydžiai Sirijoje lyg ir patvirtina šią taisyklę.

Saturno ir Neptūno ciklas taip pat „globoja“ socialdemokratus, protestuojančius prieš socialinę nelygybę, o taip pat nepriklausomybės kovas. Jis kažkokiu būdu susijęs su epidemijomis bei naftos gavyba (2007 m. konjunkcijos metu naftos kaina buvo šoktelėjusi į neregėtas aukštumas).

Primenu Saturno ir Neptūno simbolių raktinius žodžius:

Saturnas: socialinės santvarkos siekis, planavimas, reguliavimas, kontrolė, materialinis ir socialinis saugumas, įstatymų priėmimas ir viešosios tvarkos nustatymas bei įgyvendinimas, drausmės siekis. Saturnas gali reikšti netoleranciją, ekstremizmą, protekcionizmą, izoliacionizmą, polinkį statyti „geležines uždangas“.

Neptūnas: utopinė kryptis, universalios ir utopinės tendencijos, kolektyvinės vertybės, kolektyvizmas, komunizmas, pliuralizmas, kairieji, politiškai nerealistiška, politinė minkštoji galia, konfrontacijos vengimas. Įtampos aspektai gali skatinti užkulisinę, slaptą, nesąžiningą, ardomąją taktiką, entrizmo, penktosios kolonos metodus.

Saturno ir Neptūno įtampos fazėje gyvensime iki 2016 m. spalio.

Saturno ir Neptūno ciklo istoriniai įvykiai*:

1989 – 2026

1989 m. konjunkcija. Tarybų Sąjungos griūtis, 1989 m. komunistinių režimų pabaiga Lenkijoje, Rytų Vokietijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, tuometinėje Čekoslovakijoje.

1998 – 1999 m. pirma kvadratūra. Rusijos ekonominė krizė. Rinkimus Vokietijoje laimi socialistai. Finansų krizė Japonijoje.

2005 – 2008 m. opozicija. 2006 m. Izraelio ir Libano karas. 2007 m. V. Putinas atnaujino strateginių bombonešių skrydžius. 2008 m. pasaulinė ekonominė krizė.

2015 – 2016 m. antroji kvadratūra. Rusijos bombardavimo kampanija Sirijoje. To be continued.

1953 – 1989

1953 m. konjunkcija. Stalino mirtis.

1962 – 1963 m. pirma kvadratūra. Karibų krizė.

1970 – 1973 m. opozicija. Yom Kippur karas – Izraelio karas su Sirijos ir Egipto koalicija. Ekonomikos reforma Tarybų Sąjungoje, stagnacijos pradžia.

1979 – 1980 m. antroji kvadratūra. Tarybų Sąjungos intervencija į Afganistaną. 1980 m. „Solidarumas“ Lenkijoje.

1917 – 1953

1917 – 1918 m. konjukcija. Spalio revoliucija Rusijoje.

1926 – 1927 m. pirmoji kvadratūra. Perversmai Lietuvoje ir Lenkijoje. 1927 m. L. Trockis ir G. Zinovjevas pašalinti iš Komunistų partijos už 1926 – aisiais sudarytą opozicinį bloką prieš J. Staliną. J. Stalinas faktiškai tampa vienvaldžiu diktatoriumi.

1935 – 1937 m. opozicija. Didysis valymas Rusijoje. Ispanijos pilietinis karas. Masiniai darbininkų streikai JAV (1934 – 1938), Prancūzijoje (1936).

1944 – 1945 m. antroji kvadratūra.

1882 – 1917

1881 – 1883 m. konjunkcija. Europoje kuriasi marksistinės partijos – G. Plechanovas 1883 m. Ženevoje įkūrė „Darbo išvadavimo grupę“, 1880 m. Prancūzijoje įkurta Prancūzijos darbininkų partija, 1881 m. Didžiojoje Britanijoje steigiama Socialdemokratų federacija.

1846 – 1882

1845 – 1847 konjunkcija. 1848 m. K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestas“. 1847 m. Didžiojoje Britanijoje steigiama Komunistų sąjunga. Tautų pavasaris – 1848 m. per Europą nuvilnijusios revoliucijos.

Mūsų ežere šį spalį šiek tiek panirs dar pora plūdžių, kurios, nors ir ne didžiausios reikšmės, ne itin akivaizdžiai pastebimos, vis dėlto įtakos bendrą atmosferą, klos pamatus tolimesniems įvykiams, taps priežastimi tolimesnių pasekmių. Pirma iš jų yra šį spalį vykstantis Jupiterio ir Plutono trinas. Jupiterio ir Plutono ciklas siejamas su tarptautiniu terorizmu, plutokratija, o taip pat valdžios įtakos didėjimu žmonių gyvenimui. Trinas pats savaime neiššauks dramatiškų įvykių, tačiau pakankamai tvirtai galima pasakyti, kad šiuo metu yra ypač palanki terpė tarptautinio terorizmo plėtrai, augimui, galingai jėgai tyliai, bet smarkiai didėti.

Kitas aspektas, kurio poveikis, padedant užtemimui, jau dabar matomas, yra Saturno ir Urano pusantro kvadrato (135̊). Saturno ir Urano ciklas, be visų kitų svarbių reikšmių, turi sąsajų su reiškiniais Artimuosiuose Rytuose, pvz.: Izraelio Valstybė buvo „pradėta“ konjunkcijos metu. Saturno ir Urano ciklas simbolizuoja dešiniąją pakraipą, konservatyvų/autoritarinį valdymą. Antraeilis įtampos aspektas patikimai žymi eilinį krizinį periodą nuolatiniame Artimųjų Rytų konflikto židinyje.

*Išklotinės čia, savaime suprantama, nepilnos, net iš tolo nepretenduoja į išsamias ar bent apypilnes, tik šiek tiek pavyzdžių, kad susidarytumėte įspūdį apie patį ciklą.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė

Rugsėjo 13 d. laukia dalinis Saulės užtemimas. Užtemimo maksimumas bus 09:52 val., tačiau jo nematysime, Mėnulio šešėlis šį kartą mūsų šalies nekliudys. Užtemimas bus matomas Antarktidoje, pietinėse Afrikos valstybėse, Madagaskare. Rugsėjo 28 d. – visiškas Mėnulio užtemimas. Galėsime stebėti, jei nebus apsiniaukę, maksimumas 05:47 val. Jis bus matomas ne tik Europoje, bet ir dalyje Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje.

Politinėje astrologijoje užtemimai, nors toli gražu ne vieninteliai prognozės šaltiniai, visada svarbūs. Lyg atskaitos taškas, kertinis momentas, kuriame užkoduotos pagrindinės artimiausią pusmetį aktualios būsiančios problemos. Žmogaus gimimo brėžinyje būna įvairiai – jei užtemimas pakliūna į svarbius brėžinio sektorius, jei jungiasi su šviesuliais ar vyksta tame pačiame Zodiako ženkle, kuriame yra Saulė, tai, be abejo, gyvenime bus reikšmingų, tačiau nebūtinai negatyvių, pokyčių. Valstybių brėžiniai nagrinėjami panašiai, tačiau traktuojami visada į blogą pusę. Jei atskiras žmogus savo laisva valia gyvenimą gali kreipti ir dievop, ir velniop, tai žmonių sambūris (minia, kolektyvinis vienetas – valstybė) tos laisvos valios neturi, yra labiau veikiamas fatumo.

Politinė (mundaninė) astrologija yra sudėtinga sritis. Mažai tyrinėta arba, tiksliau, dėl pačių astrologų uždarumo, jų dažnai atsiskyrėliško charakterio, daug atradimų nusinešta į kapus. Kita vertus, net ir įsitikinus, kad tos ar kitos valstybės esamas brėžinys iš tiesų veikia ir matant neabejotinai svarbų ir kažką reiškiantį ženklą, neretai prie paties įvykio tik priartėji, prognozė būna apytikslė. Gerai, jei viskas daugmaž aišku – pvz.: praėjusių metų spalio 24 d. vyko Saulės užtemimas, kuris buvo matomas (vadinasi, ir aktualus) Šiaurės Amerikoje bei Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Vadovėlinis tai buvo atvejis. Saulė, Mėnulis, Venera jungėsi Skorpiono ženkle, pirmame jo laipsnyje, ir tai turėjo iššaukti smurto prieš visuomenę proveržį, taip pat smarkiai paliesti klausimus, susijusius su finansais (apie tai šitame tinklalapyje plačiau rašyta prieš užtemimą). Nereikėjo ilgai laukti: ramioje ir taikioje Kanadoje tą patį spalį įvyko du teroristiniai išpuoliai, o Rusijos Tolimieji (ir ne tik) Rytai dar tebeverkia dėl pražūtingų jiems naftos kainų.

O štai š.m. kovo 20 d. Saulės užtemimas man buvo sudėtingesnis. Nors klaidos nebuvo. Jis turėjo būti reikšmingas Europai – ir Sąjungai, ir atskiroms šalims. Bet kad ir 2014 m. pabaigoje, nagrinėjant brėžinį ir matant, jog didžiausias pavojus kyla Europos Sąjungos santykiams su kaimynais, jos sienoms, man užteko smegenų nesusieti to pavojaus su grėsme iš Rusijos, vis dėlto numatyti, kad tai bus būtent plūstančių emigrantų bėda, jų buvo per mažai. Pagal Raphaelį* tas užtemimas turėjo kelti antivyriausybines nuotaikas, kurstyti maištauti. Žvelgiant šiek tiek giliau, ne visai pažodžiui, tai jau girdime, kad iškilo pavojus Šengeno zonai. Be to, turbūt nerasite abejingų pabėgėliams – vieni kupini atjautos ir noro padėti, kiti nusiteikę priešiškai.

Rugsėjo 13 d. Saulės užtemimo Mergelės ženkle nematysime, vadinasi, jis lyg ir neturėtų būti aktualus. Vis dėlto Lietuvos gimimo brėžinyje yra ženklų, rodančių, jog apytiksliai nuo rugsėjo 13 d. vėl gali paaštrėti kariniai klausimai. Ne, tragedijos neįžvelgiu. Praėjusį kartą, kai buvo panaši astrologinė situacija, rusai numušė lėktuvą Ukrainoje ir pas mus sustiprėjo karo grėsmės nuotaikos. Vėl pasirodžius ženklams, pagavome rusų šnipą. Dabartinė situacija gali prasidėti ir baigtis karinėmis pratybomis, tačiau yra ir provokacijų tikimybė, o taip pat problemų dėl pvz.: tranzito, prekybos ryšių, grėsmė.

Be to, užtemimas (t.y. jaunatis) jungiasi su Mėnuliu Lietuvos gimimo brėžinyje ir sudaro opozicijos aspektą su Saule. Valdžios veiksmai gali iššaukti stiprų žmonių nepasitenkinimą. Gali kažkoks garsus žmogus mirti.

Keistai šitą užtemimą aiškina Viljamas Lilly, o taip pat ir Raphaelis: „Dailininkų, poetų ir tų, kurie gyvena iš savo sąmojo laukia didelės bėdos, nelaimės, galbūt net įkalinimas.“ Taip pat pagal senuosius astrologus jis yra susijęs su gamtos stichijomis – žemės drebėjimais ir stipriomis audromis jūroje.

Rugsėjo 28 d. Mėnulio užtemimas Avino ženkle bus matomas. Tačiau, atvirkščiai nei ką tik buvęs Saulės, šis Lietuvos gimimo brėžinyje nėra toks ryškus, nekliudo jokių svarbių taškų. Pavojaus varpai skamba Europos Sąjungai – vėl, kaip ir kovo 20 d., ten matosi problemos dėl sienų, užsienio politikos, dėl pokyčių tarptautiniuose santykiuose. Taip pat reikėtų išskirti valstybes, kurios, pagal tradiciją, laikomos „po Avino ženklu“: Daniją, Angliją, Prancūziją (Marselis), Vokietiją, Italiją (Paduja), Lenkiją (Krokuva), Švediją. Po Avino ženklu taip pat yra Sirija ir Palestina.

Viljamas Lilly nuožmiai griaudėja: „…ir karštinės bus dažnos, ir daug namų sudegs, miškai bus naikinami, kertami ar padegami, orai bus sausi, privis daug vikšrų ir kenkėjų“ Taip pat gąsdina, jog užtemimas, kurio valdanti planeta yra Marsas (Avino ženklas), būtinai reiškia smurto, žiaurumo protrūkį. Turint omeny, kad Mėnulis užtems ir didžiojoje Afrikos dalyje, Artimuosiuose Rytuose bei Pietų Amerikoje, tokia prognozė nei stebina, nei ką naujo ar vertingo pasako.

Rusijai šitas užtemimas reikšmingas, tiksliau tik sustiprina tą, apie ką anksčiau kalbėjome ir iš kitų ženklų matėme – prastės bendra tautos gerovė. Taip pat šis laikas gali žymėti realaus pasitikėjimo Vladimiru Putinu smukimo pradžią. T.y. iki šiol kolektyvinis vienetas – rusų tauta – nepaisant sankcijų, smukusio rublio kurso, deginamų sūrių ir t.t., dar juo pasitikėjo, tačiau kantrybės riba eina į pabaigą.

*Apie tai anglų astrologo Robert Thomas Cross (1850 – 1923 m., slapyvardis „Raphael“) knygoje „Raphael`s mundane astrology or the effects of the planets and signs upon the nations and countries of the world“.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė

Jeigu mane fantasmagoriškai pažadintų vidury nakties klausimu „Boehme ar Swedenborgas?“, tai neabejoju, kad iš pradžių pasakyčiau „Boehme“, o tik po to pramerkčiau akis ir taip toliau ten. Kurio iš dviejų, ko gero, reikšmingiausių krikščionių mistikų veikalai gilesni, tikresni, mažiau įtakoti religinių dogmų, kitų religinės mistikos srovių ar savo riboto proto kritikos? Kuris buvo labiau nušvitęs? Be abejo, Jakobas Boehme. Tačiau apie pastarąjį lietuviškai nerasite visiškai nieko, o štai apie Emanuelį Swedenborgą šis tas, labai nedaug ir labai paviršutiniškai, bet rašyta. Gal taip yra dėl ne tik sovietmečio tradicija tapusio mistikos ignoravimo, gal net baimės būti palaikytam „nukrypusiu į misticizmą“, kas, išvertus iš Ezopo kalbos, reiškė tapimą antrarūšiu – nerimtu ir neteisingu, niekais užsiimančiu. Šiuo požiūriu nuo aplinkinių nuomonės bei svaraus autoriteto žodžio priklausomiems mokslininkams tyrinėti Swedenborgą gal ir buvo kiek lengviau – juk vienas geriausių Apšvietos protų, visiškai akademinio pasaulio figūra.

Emanuelis Swedenborgas gimė 1688 m. sausio 29 d. Stokholme, ryte, be penkiolikos šeštą. Jo tėvas buvo evangelikų liuteronų kunigas, dėstė Upsalos universitete teologiją, vėliau tapo vyskupu. Nežinau, ar tai ką nors reiškia, ar tik sutapimas, bet periodiškai vizijas matęs Nikola Tesla taip pat gimė dvasininko šeimoje. Tačiau, nepaisant tokio gan įprasto išskirtinumo, daugiau jokių keistenybių Swedenborgo vaikystėje nebuvo: labai gabus, vienuolikos metų pradėjo studijuoti Upsalos universitete ir mokėsi ten iki 1709 – ųjų. Vėliau, kaip ir dauguma to laikmečio jaunuolių iš pasiturinčių šeimų, keliavo po Europą – gilino žinias, plėtė akiratį. Iš pradžių tai buvo Anglija, kurioje studijavo astronomiją pas pirmąjį karališkąjį astronomą, Grinvičo observatorijos direktorių Johną Flamsteedą bei sukosi tame pačiame intelektualų rate, kuriame švytėjo tokios žvaigždės, kaip I. Newtonas ar astronomas E. Halley (Halio kometa). Bet Swedenborgo interesai neapsiribojo astronomija. Ne mažiau entuziastingai gilinosi į geologiją, botaniką, zoologiją, techninius mokslus, tęsė studijas Paryžiuje ir Amsterdame. Štai toks gyvenimas – privilegija Proto amžiaus aušroje.

Jeigu norėtumėte pajusti, būtent pajusti, o ne mechaniškai suprasti, to laikmečio dvasią, jei rūpėtų suvokti, koks natūralus buvo to jauno, talentingo ir gerai pasiturinčio švedo pašaukimas, tai, ko gero, turėtumėte skaityti „Ugnikalnio mylėtoją“ („The Volcano Lover“) – vienos garsiausių amerikiečių rašytojų Susan Sontag romaną. Tiek to tos meilės peripetijos, aristokratų intrigos, istoriniai pasakojimo štrichai. Kitokia, turbūt neįtikėtinai lėta, laiko tėkmė (neimkite knygos į rankas, jei jums jo kaip tik trūksta) ir padoriam žmogui privaloma aistra tyrinėti – štai kas skiria XVIII amžių nuo mūsų. Pagrindinis romano herojus Kavalierius dega moksline aistra ugnikalniams. Jis gali sau leisti gyventi Neapolyje, stebėti Vezuvijų pro langą ir kolekcionuoti viską, kas su juo susiję. Gali matyti, čiupinėti, eksperimento būdu įsitikinti, racionaliai įvertinti, klasifikuoti, skirti tam begalę laiko. Nes juk reikia kažkaip jį leisti, tą laiką, kad neslinktų visai jau tuščiai. Ir jis ne vienas toks.

Emanuelio Swedenborgo, penkerius metus praleidusio Europoje, gyvenimas ir toliau klostėsi sėkmingai. Kiek padirbėjęs, jis buvo pristatytas Švedijos karaliui Karoliui XII, kuris, apžavėtas Emanuelio proto ir išprusimo, skyrė jį tuo metu labai prestižinės Karališkosios kasybos komisijos nariu. Suprantat, kasyba valstybei be galo svarbi. Kur daugiau dėti protingus žmones, jei ne prie kasybos?

Swedenborgas tyrinėjo ir klasifikavo, rašė veikalus apie metalų apdirbimo būdus, davė pradžią tokioms disciplinoms, kaip mineralogija, smegenų fiziologija, žodžiu, gyveno visiškai pavyzdinį ir ramų mokslininko gyvenimą, skrupulingai vykdydamas profesines ir pilietines pareigas, kol staiga jam kažkas atsitiko. Ėjo 1743 – ieji, Emanueliui buvo 55 – eri.

Imtų lydytis smegenys, jei bandytum surinkti į krūvą visus tuos spėliojimus, hipotezes ir interpretacijas dėl to, kas gi jam iš tiesų nutiko. „Be jokios abejonės, tai buvo proto liga“, – taip racionaliais save laikantys aiškina visus jiems nesuprantamus reiškinius. „Su juo Dievas kalbėjo tiesiogiai“, – į egzaltaciją linkusių ašarotas įsitikinimas. Savo dienoraštyje arba Drömboken Swedenborgas rašė, kad 1743 – 1744 metais jis regėjo ilgą virtinę sapnų, o gal grečiau naktinių vizijų, kurios buvo smarkiai per ryškios, kad pamirštum ar suverstum dienos nuovargiui. Iš pradžių jis esą išgyveno stiprų dvasinio menkavertiškumo, būtinybės apsivalyti jausmą. Vėliau regėjimai dažnėjo, tapo aiškesni, sudėtingesni. Kaskart lyg svarbi žinia, kurią būtina užrašyti, perduoti kitiems. 1745 metais įvyko paslaptingo pobūdžio lūžis, po kurio Swedenborgas galutinai suprato, kad turi reikalų su būtybėmis iš dvasinio, antgamtinio pasaulio. Dar po poros metų jis atsistatydina iš Kasybos komisijos, atsisako kitų pasiūlymų ir visas savo jėgas skiria intensyviam rašymui, tūkstančiams puslapių, išguldytų pedantiška lotynų kalba. Lyg patvirtinimas, kad tai ne apgaulė ir ne proto pakrikimas buvo staiga atsiradusi aiškiaregystės dovana – išliko daug su juo susidūrusių žmonių liudijimų.

Skaityti Swedenborgą – keistas jausmas. Viena vertus, kiekvienas žodis, detalė ir pasakojimo visuma alsuoja Apšvietos dvasia. Skaitai mokslininko tekstą: bandymą klasifikuoti, racionaliai įvertinti, atrasti struktūrą ir ją detalizuoti. Lygiai taip pat, ko gero, galima aprašyti ugnikalnius ar nagrinėti metalų apdirbimo būdus. Kita vertus, matai negalėjimą, nepajėgumą visiškai atitolti nuo anksčiau įsisavintų tiesų. Swedenborgas buvo konservatyvus: jo platus išsilavinimas ir susiformavusios nuostatos susidūrus su absoliučiu naujumu veikiau kenkė nei padėjo. Ne fizinėmis akimis regėdamas nežinomą, jis lyg bandė atrasti jame jau žinomą, matytą, girdėtą, skaitytą. Tas jokiu būdu nesumenkina jo darbo vertės, tačiau, man regis, Swedenborgo tekstų skaitymui būtinas išankstinis pasiruošimas. Turi skirti pelus nuo grūdų, turi šifruoti. Lygiai kaip Nyčės Antžmogio nesuprasi be gilaus konteksto, taip ir Swedenborgas atrodys bevertis arba suklaidins, jei skaitysi probėgšmais, neturėdamas laiko ir būtino žinių bagažo.

Per beveik trisdešimt jam atseikėtų gyvenimo metų, pradedant dvasiniu lūžiu ir baigiant išėjimu Anapilin, Swedenborgas teigė, kad jam buvo leista pažinti angelus – įsitikinti jų egzistavimu, suvokti gradaciją, savybes, buveinės vietą Dievo kūne. Taip pat jis esą matęs ir bendravęs su gyvybe iš kitų planetų – mūsų Saulės sistemos bei iš toliau. Jis tvirtino, kad Biblijos jokiu būdu negalima skaityti tiesmukai, kad tai užkoduota, dešifravimo reikalaujanti, medžiaga. Perprato kūno ir dvasios sąveiką, tarp fizinio ir dvasinio pasaulio egzistuojantį atotykį (arba korespondenciją). Būtent tas atotykis ir yra astrologijos pagrindas.

„… be to, man leista apie visų trijų dangaus sferų angelus pasakyti paslaptį, kuri iki šiol, dėl laipsnių nesuvokimo, nebuvo žinoma niekam. Paslaptis ta, kad kiekviename angele ir kiekviename žmoguje yra vidinis arba aukščiausiasis dvasinis lygmuo, kažkas ypač vidinio ir aukšto arba, taip sakant, slėptuvė (intimum), kurią visų pirma arba visų aukščiausiai veikia Dieviškoji įtaka, Viešpaties pradmuo, kuris iš šios slėptuvės angele ir žmoguje sureguliuoja ir visus kitus hierarchiškai išdėstytus vidinius pradmenis. Šį vidinį, aukščiausią pradmenį arba slėptuvę galima vadinti Viešpaties įėjimu arba net Viešpaties buveine juose. Per šį vidinį, arba aukščiausią, pradmenį žmogus tampa žmogumi ir skiriasi nuo gyvūnų, kurie šio vidinio pradmens arba slėptuvės neturi. Štai kodėl žmogus, skirtingai nei gyvūnai, gali per šį savo dvasios ir sielos (mentis et animi) vidinį pradmenį pakilti Viešpaties pagalba iki Jo paties, tikėti Juo, jausti Jam meilę ir per tai Jį regėti; tokiu būdu žmogus gali tapti proto ir išminties imtuvu, kalbėti protingai ir, galų gale, amžinai gyventi. Tačiau nė vienas angelas negali suvokti, kas iš tiesų dedasi Viešpaties slėptuvėje, nes tai peržengia angelų supratimo ir išminties ribas.“

„Kas neišmano Dieviškųjų laipsnių tvarkos, tas negali perprasti, kokiu būdu dangūs skiriasi tarpusavyje, o taip pat suvokti, kas yra vidinis žmogus, o kas – išorinis žmogus. Dauguma pasaulyje supranta vidinį ir išorinį arba aukščiausią ir žemiausią lyg nepertraukiamą, nedalomą, kylantį nuo grubiausio iki subtiliausio, tačiau iš tiesų vidinis ir išorinis tarpusavyje nėra susiję, egzistuoja atskirai. Laipsniai būna dvejopi: nepertraukiami ir atskiri (gradus continui et discreti). Vientisi panašūs į šviesos laipsnius nuo ryškios liepsnos iki sutemų arba daiktų ryškio laipsnius pagal jų apšvietimą, arba panašūs į oro grynumą nuo tankiausių jo sluoksnių iki rečiausių. Šie laipsniai matuojami atstumais. Priešingai, atskiri laipsniai skirtingi kaip pradžia ir pabaiga, kaip priežastis ir pasekmė, kaip gamintojas ir gaminys. Bet kuris stebėtojas matys, kad visi daiktai pasaulyje, aplamai ir iš dalies, formuojasi pagal šiuos laipsnius, t.y. iš vieno daikto kyla kitas, iš kito trečias ir t.t. Kas nesuvoks šio laipsniškumo, tas niekaip negalės suprasti nei skirtumų tarp vieno ir kito dangaus, nei vidinio ir išorinio žmogaus gebėjimų skirtumų, nei skirtumo tarp žmogaus dvasios ir kūno, nei išsiaiškinti, kas yra ir iš kur atsiranda atotykis ir reprezentacija (repraesentativa), ir ką reiškia intuicija. Jusliniai žmonės nesupranta šių skirtumų. Net visiškai atskiruose laipsniuose jie mato vientisumą ir todėl, pagal jų supratimą, dvasinis yra ne kas kita, o pati gamta, tik švaresnė.“

Toks įspūdis, kad Jakobo Boehme ir Emanuelio Swedenborgo vizijos buvo skirtingos prigimties. Jei Boehme matė savo vidinėmis akimis, jei regėjo vaizdinius, intuityviai suvokdamas, ką jis regi, tai Swedenborgo raštuose daugelyje vietų minima, jog jam pasakojo, parodė, leido pamatyti. Iš čia, ko gero, ir neatitikimai jų tekstuose, pvz.: Boehme pabrėžia, kad žmogus, žmogaus dvasinė struktūra sukurta pagal Dievo paveikslą, bet tuo pačiu sako, kad Dievo kūnas nėra fizinio žmogaus kūno analogija. O Swedenborgas, lyg sakydamas tą patį – kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, prie bendro vaizdo lipdo ir kūną, prisimindamas kabalistų Adomą Kadmoną, vadina Jį Didžiuoju Žmogumi. Jo vizijos, kurios neabejotinai joks ne falsifikatas, yra gerokai labiau aplipusios žemiškomis žiniomis. Tačiau akivaizdu, jog Emanuelio Swedenborgo raštai yra metafizikos mozaikos dalis, papildanti ir praturtinanti.

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė

Artėja Žolinės, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė. Krikščionys, kaip ir kasmet, užplūs bažnyčias. Astrologams, nepaisant jų tikėjimo, krikščionių šventieji namai įdomūs ne tik kaip maldos, kontempliacijos, religinio meno ar, galų gale, išsigelbėjimo nuo nepakeliamo karščio vieta, kaip kad šitomis lietuviškos vasaros dienomis. Daugelyje po pasaulį išsibarsčiusių bažnyčių jie aptinka Zodiako ženklų bei kitokių astrologinių simbolių vaizdavimą.

Štai čia keletas jų:

1. Sen Deni vienuolyno bazilika (Basilique Saint-Denis), kuri yra šiauriniame Paryžiaus priemiestyje, Sen Deni mieste. Ankstyviausias gotikinės bažnyčios pavyzdys, Prancūzijos karalių laidojimo bei karalienių vainikavimo vieta. Bazilikos centrines duris puošia skulptūrinė Zodiako ženklų kompozicija, bazilikos grindys – nuostabi Zodiako ženklų mozaika.

2. Romaninė San Miniato el Monte bazilika Florencijoje. Bazilikos navoje – Zodiako ženklų ornamentas iš granito. Vasaros saulėgrįžos metu, kiekvieną birželio 21 dieną, Vėžio ženklą ornamente tiksliai, per specialiai tam atitaikytą angą bazilikos lubose, nušviečia saulės spindulys.

3. Gotikinė Milano katedra (Il Duomo). Statyta beveik šešis šimtmečius, bažnyčia pagal dydį yra penkta pasaulyje, antra Italijoje. Katedros grindis kerta žalvarinė dienovidžio linija, kurioje sužymėti Zodiako ženklai.

4. Mikelandželo projektuota (iš dalies) Santa Maria degli Angeli e dei Martiri bazilika Romoje. Dienovidžio linija joje atsirado XVIII amžiuje: kaip ir Milano katedroje, camera obscura pagalba, čia buvo įrengtas saulės laikrodis. Išilgai linijos Zodiako ženklai išdėstyti taip, kad Ožiaragis – žiemos saulėgrįža – atsidūrė prie pat altoriaus.

5. Šartro Dievo Motinos katedra (Cathédrale Notre-Dame de Chartres) Prancūzijoje, gotikos šedevras. Katedros interjeras dekoruotas vitražais, kuriuose vaizduojami ir Zodiako ženklai. Visą Zodiaką taip pat rasite durų archivoltų dekore. Be to, katedroje yra detalizuotas astrologinis (astronominis) laikrodis.

6. Kenterberio (Canterbury) katedra Kento grafystėje, Anglijoje, Anglikonų bažnyčios arkivyskupo rezidencija. Zodiako ženklus ten rasite Šv. Trejybės koplyčios grindyse.

7.  Dievo Motinos dangun ėmimo vienuolynas (Dormition Abbey) Jeruzalėje. Jeigu galvojate, kad visi tie astrologiniai ženklai pateko į šventas vietas seniai, kai žmonės dar buvo tamsūs, neišprusę ir nežinojo, kaip viskas yra iš tiesų, tai klystate. Dievo Motinos dangun ėmimo vienuolyną ant Siono kalno benediktinai pastatė 1910 metais, o milžiniška bazilikos grindų astrologinė mozaika (net su koncentrinėmis sferomis) atsirado 1932 – aisiais.

8. Dekoulou vienuolynas Graikijoje, Peloponeso pusiasalyje esančioje Lakonijos srityje. Jame yra ypač vertinga XVIII a. freska – Jėzus Kristus pantokratorius (gr. pantokratōr – visavaldis) Zodiako rato centre.

9. Šv. Onos bazilika (Basilique Sainte-Anne-de-Beaupré) Kvebeko provincijoje Kanadoje. Ne tik Senojo, bet ir Naujojo žemyno bažnyčiose rasite astrologinius ženklus. Viena svarbiausių piligrimystės vietų Šiaurės Amerikoje, pradėta statyti XVII a., iš pradžių buvo medinė, vėliau keletą kartų degė ir galutinai atstatyta tik 1976 m. Eidami į centrinę navą, pamatysite stilizuotas Zodiako ženklų mozaikas.

10. Svetitskhoveli (Gyvojo ramsčio) katedra Mcchetoje. Gruzijos stačiatikių bažnyčios centras, patriarcho katolikoso rezidencija. Iki XIX a. joje buvo laidojami ir karūnuojami Gruzijos karaliai, pagal vietinį padavimą ten saugoma Kristaus tunika. Katedrą puošia XIII a. freska – apaštalų apsuptas Jėzus Kristus Zodiako rato centre.

Dvylikos Biblijoje minimų apaštalų Zodiako ženklai yra šie*:

Andriejus – Vėžys

Baltramiejus – Svarstyklės

Jokūbas Jaunesnysis – Dvyniai

Jokūbas Vyresnysis – Šaulys

Jonas – Liūtas

Judas Iskariotas – Žuvys

Matas – Ožiaragis

Pilypas – Mergelė

Simonas Kananietis – Jautis

Simonas Petras – Avinas

Tadas – Vandenis

Tomas – Skorpionas

Aukščiau išvardintos bažnyčios yra tik mažutėlė viso milžiniško religinio – astrologinio paveldo dalis. Daugybę šventvagiškų (todėl, kad dekoruotų draudžiamais ženklais) šventyklų rasite Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje. Ir ne tik krikščionių maldos namai buvo dabinami tokiais ženklais – pasidairykite sinagogose, pvz.: Bet Alpha, V a. sinagogos griuvėsiai šiaurės Izraelyje, kuriuose išliko kvapą gniaužianti astrologinė grindų mozaika.

„Trys koncentrinės juostos žymi kūrinio centrą. Triasmenio Dievo šviesą, Jo tiesą ir išmintį šiame pasaulyje skleidžia pranašai, apaštalai ir evangelistai. Papildomos juostos juosia centrą, kol galiausiai pasiekiami žemės pakraščiai – grafiškai ir raidėmis pateikti kaip dvylika mėnesių ir dvylika Zodiako ženklų…“ – taip aiškinama Dievo Motinos dangun ėmimo bazilikos Jeruzalėje mozaika.  Zodiako ženklų simbolikos egzoterinis krikščioniškasis aiškinimas taip pat gan miglotas.  Štai Avinas yra kūrybinė jėga, t.y. pats Dievas. Pagrindinis jo darbas yra rauti blogį, kad atvertų sielai naują gyvenimą. Jautis žymi Dangaus ir Žemės sutvėrimą. Jautis krikščionims yra kūrybinės, ratu besisukančios, Visatą reguliuojančios energijos simbolis. Dvyniai ženklina Jėzaus Kristaus dvejopą – žmogiškąją ir dieviškąją prigimtį. Vėžys yra mėnulio ir gyvybės jūroje simbolis. Jo paskirtis – šalinti blogį pasaulyje ir mūsų gyvenimuose. Liūtas simbolizuoja saulės ir gyvybės žemėje sutvėrimą. Jo darbas – nuimti derlių, pjauti javus, kurie yra mirties vardan atgimimo simbolis, ir atrinkti „gerus grūdus“ Duonai, Jėzaus Kristaus kūno simboliui. Mergelė yra žmonijos sukūrimo ženklas. Kadangi ji taip pat yra Dievo Motina, ji primena mums Jo žmogiškąją prigimtį. Jos užduotis yra rinkti vynuogių derlių, kuris vėliau virsta vynu, simbolizuojančiu Kristaus kraują. Svarstyklės žymi tarp gėrio ir blogio svyruojančią žmonijos esmę, gamtiškąją ir dvasinę jos prigimtį, ir galėjimą žengti viena ar kita kryptimi. Svarstykės yra žmonijos kūrybiniai gebėjimai. Skorpionas simbolizuoja mirtį ir prisikėlimą. Viduramžiais tikėta, kad skorpionas yra vienintelis gyvis, išskyrus žmogų, kuris pats kartais pasirenka mirtį. Dėl to tai yra žmonijos pasirinkimo laisvės, pasirinkimo tarp blogio ir gėrio, mirties ir gyvenimo, simbolis, išpirkimo viltis, per pralietą Kristaus kraują. Šaulys reiškia visapusį žmogų, jo dvasinę ir gyvulišką prigimtį. Lankas ir strėlė simbolizuoja paties pasirinktos krypties kontrolę. Tai dar vienas mirties vardan atgimimo ženklas. Ožiaragis dažnai buvo vaizduojamas pusiau gyvuliu, pusiau žuvimi. Jis simbolizuoja nuodėmės prislėgtą, tačiau dar galinčią būti išpirkta, žmonijos prigimtį, todėl, kad Žuvys yra Kristaus simbolis. Vandenis ženklina atgimimą naujam gyvenimui per krikštą, nuodėmės nuplovimą. Žuvys yra seniausias visos krikščionybės simbolis, reiškiantis Kristų. Jis yra kelias ir gyvenimas, sėkminga žmonijos kelionės atgal pas Dievą pabaiga. Žuvys yra Zodiako pabaiga ir pradžia.

Vienaip ar kitaip, visiškai aišku, kad astrologija krikščionims padėjo ir tebepadeda artėti prie Dievo, giliau Jį suvokti, atrasti seniai pamirštas ir naujas tiesas. Dievas Tėvas valdo pasaulį, o astrologija parodo kaip.

*The Rulership Book, Rex E. Bills, Macoy Publishing & Masonic Supply Co., 1971

© 2013 – 2015 U. M. Lizdeikaitė